Seimas plenariniame posėdyje priėmė Karo prievolės ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymų pataisas (projektai Nr. XIIP-2892(2), Nr. XIIP-2893(2), kuriomis nutarta įtvirtinti naujas karo prievolės atlikimą skatinsiančias priemones, taip pat siekiama užtikrinti tinkamą karo prievolės organizavimą ir administravimą. Už naujas Karo prievolės įstatymo nuostatas balsavo 90 Seimo narių, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai. Šie pakeitimai parengti atsižvelgiant į Seimo anksčiau priimtą sprendimą atnaujinti karo prievolininkų šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Priimtomis pataisomis nutarta, kad karo prievolininkai bus šaukiami tik nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai). Tačiau išliks galimybė į privalomąją pradinę karo tarnybą ateiti savo noru asmenims nuo 18 iki 38 metų.
Naujomis nuostatomis Seimas įtvirtino naują nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių Lietuvos piliečių skatinimo priemonę – pinigines išmokas, skaičiuojamas kas mėnesį ir priklausančias nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų. Asmenims už labai gerai įvertintą tarnybą bus skiriamos 4 bazinės socialinės išmokos (BSI) (152 eurai), už gerai įvertintą – 3 BSI (114 eurų), už patenkinamai įvertintą tarnybą – 2 BSI (76 eurai). Asmenims, savo noru atliekantiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar dalyvaujantiems baziniuose kariniuose mokymuose, išmokos bus didinamos 25 procentais.
Teisės aktų pakeitimais nutarta sudaryti ne vieną prievolininkų sąrašą, o šešis (pagal regionus). „Kiekviename regione būtų proporcingai pagal ten gyvenančių šauktinių skaičių sudaromas sąrašas ir tam regionui suteikiama užduotis pakviesti tam tikrą šauktinių skaičių“, – anksčiau yra teigęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Šaukimo sąrašas bus sudaromas į jį atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa, surašant karo prievolininkus, kurie gali būti pašaukti atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Seimas įstatyme įtvirtino pareigą karo prievolininkui, išvykus į kitą valstybę nuolat ar laikinai, ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo išvykimo informuoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą.
Naujomis nuostatomis taip pat nuspręsta papildyti privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo pagrindus ir įtvirtinti, kad privalomoji pradinė karo tarnyba yra atidedama karo prievolininkams, atlikusiems laisvės atėmimo bausmę. „Tokiu būdu būtų užtikrinama, kad tarp tarnybą atliekančių karo prievolininkų būtų kuo mažiau abejotinos reputacijos asmenų, galinčių daryti neigiamą įtaką ir kelti grėsmę ne tik kitiems tarnybą atliekantiems karo prievolininkams, bet ir visuomenei“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Remiantis priimtais pakeitimais, karo prievolę atliekančių piliečių prašymu bus sudaroma galimybė atidėti suteikto kredito dalies įmokų mokėjimą. Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu apskaičiuotos palūkanos už būsto kreditą asmens pasirinkimu galės būti mokamos vienu iš šių būdų: palūkanos už būsto kreditą mokamos taip, kaip nurodyta būsto kreditavimo sutartyje, palūkanų už būsto kreditą mokėjimas atidedamas, ir visos atidėtos palūkanos sumokamos iš karto pasibaigus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiui, arba palūkanų už būsto kreditą mokėjimas atidedamas, ir visos atidėtos palūkanos sumokamos pasibaigus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiui pagal iš naujo sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką.
Priimtame įstatyme Seimas nusprendė įtvirtinti nuostatą, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymo karo prievolininkui atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją įteikti asmeniškai karo prievolininkui negalės, šis nurodymas, sutikus jį priimti, pasirašytinai galės būti įteikiamas kartu su karo prievolininku gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams ar fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms, jų padaliniams, kurie susiję su karo prievolininku darbo, mokslo ir studijų teisiniais santykiais, ar valstybės ir savivaldybių institucijoms, teikiančioms karo prievolininkui socialinio draudimo, užimtumo rėmimo ar kitas viešąsias paslaugas. Jie nedelsdami šį nurodymą privalo perduoti karo prievolininkui. Svarstymo metu buvo nepritarta siūlymui įpareigoti artimuosius ir darbdavius priimti kvietimą šauktiniams atlikti karo tarnybą.
Seimo kanceliarijos inf.
Nuotrauka iš www.kam.lt