Pernai Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomame Vedybų sutarčių registre, kuriam metodiškai vadovauja Teisingumo ministerija, įregistruota 1250 vedybų sutarčių (2013 m. – 1075). Tai didžiausias tokių sutarčių skaičius nuo Vedybų sutarčių registro veiklos pradžios 2002 m. Praėjusių metų gruodžio 31 d. duomenimis, šiame viešame registre buvo įregistruota 7260 sutarčių.
Vedybų sutartis – tai sutuoktinių susitarimas, kuris nustato jų turtines teises ir pareigas jiems esant susituokus, taip pat nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium (separacija). Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis).
„Augant žmonių teisiniam raštingumui, kasmet vis daugiau žmonių sudaro vedybų sutartis, kurios yra civilizuotas būdas žmonėms, nusprendusiems nutraukti santuoką, nesibylinėjant teisme išspręsti turto padalijimo reikalus“, – pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Pernai Vedybų sutarčių registre buvo įregistruotos 399 ikivedybinės sutartys ir 851 povedybinė sutartis. Dažniausiai vedybų sutartis sudaro 30–40 metų sulaukę asmenys. Vidutinis vedybų sutartis 2014 m. sudariusių moterų amžius – 36, vyrų – 39 metai. Vedybų sutartis sudarė 16 asmenų, sulaukusių 70 metų amžiaus, iš jų 4 moterys ir 12 vyrų. Vyriausiam 2014 m. vedybų sutartį sudariusiam vyrui buvo 85 metai, vyriausiai moteriai – 83 metai. Jauniausiam vyrui – 19, jauniausiai moteriai – 18 metų.
2014 m. daugiausia povedybinių sutarčių buvo sudaryta 1–5 santuokos metais (234) ir pirmaisiais santuokos metais (169).
Daugiausia vedybų sutarčių sudarė Vilniaus miesto gyventojai (446), kauniečiai (203) ir Klaipėdos miesto gyventojai (117). Tačiau, skaičiuojant vedybų sutarčių skaičių 10 tūkst. gyventojų, daugiausia jų sudaryta Marijampolės savivaldybėje (8,6), Vilniaus mieste (8,4) ir Palangoje (7,8).
Pažymėtina, kad vedybų sutartis, taip pat jos pakeitimai turi būti įregistruoti Vedybų sutarčių registre. Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomame Vedybų sutarčių registre taip pat registruojami turto padalijimo faktai (sutartys ir teismo sprendimai dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo) bei sugyventinių sutartys dėl bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo pasibaigus bendram gyvenimui.
Duomenis apie sudarytą vedybų sutartį Vedybų sutarčių registrui pateikia ją patvirtinęs notaras.
Pernai Vedybų sutarčių registre įregistruota viena Jungtinių Amerikos Valstijų notaro patvirtinta vedybų sutartis, kurioje numatyta, kad sutarčiai taikoma mūsų šalies teisė.
Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą, t. y. sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe ar turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
„Vedybų sutartyse dažniausiai susitariama dėl turto, įgyto santuokos metu, iki santuokos sudarymo arba nutraukus santuoką, taip pat dėl viso sutuoktinių turto. Rečiau susitariama dėl konkretaus turto, pavyzdžiui, dėl žemės, statinių, transporto priemonių“, – sako J. Bernatonis.
Sudarant vedybų sutartis, dažniausiai pasidalijamas nekilnojamasis turtas, pinigai, vertybiniai popieriai, kelių transporto priemonės, laivai, brangūs papuošalai, aptariamos kredito grąžinimo sąlygos santuokos nutraukimo atveju.
Kai sutuoktiniai savo turto teisinį režimą nustatė sudarydami vedybų sutartį, teismui nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, nebesprendžiamas turto padalijimo klausimas, todėl pats teismo procesas vyksta daug greičiau ir pigiau. Be to, nereikia mokėti žyminio mokesčio dėl turto padalijimo.
Pažymėtina, kad vedybų sutartys gali būti keičiamos tik gavus teismo leidimą net ir tuo atveju, jei tai sutinka padaryti abi pusės. Abiem pusėms norint nutraukti šią sutartį, nutraukimo faktą tvirtina notaras.
Teisingumo ministerijos inf.