Per ateinančius kelerius metus bus siekiama įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, mokytojus, dirbančius nedidelėse mokyklose ar turinčius mažą darbo krūvį, skatinti įgyti papildomą kvalifikaciją. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemą numatoma nuosekliai keisti į tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programas, kurios suteiktų trūkstamą ar papildomą kompetenciją per apibrėžtą laiką, nuosekliai didinti mokytojų algas. Taip pat skatinti, kad savivaldybės visokeriopai remtų kaimo vietovėse ar nedideliuose miesteliuose dirbančius mokytojus, pvz., kasdien važinėjantiems į darbą mokytojams kompensuotų kelionės išlaidas. Visa tai numatyta naujame Švietimo ir mokslo ministerijos parengtame Pedagoginių profesijų prestižo kėlimo programos projekte. Programa būtų įgyvendinama 2017–2022 metais.
„Mokytojų profesijos prestižo gerinimas aprėpia daug sričių – tai ir kvalifikacijos tobulinimo galimybės, darbo sąlygų gerinimas, ir padorūs atlyginimai, pedagogų rengimo sistema ir su pedagogo misija susijusios asmeninės savybės. Aukšta savivertė, pasitikėjimas, motyvacija, profesionalumas – su tokiomis savybėmis turi būti siejama Lietuvos mokytojų bendruomenė“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Pedagoginių profesijų prestižo kėlimo programos projektas prieinamas viešai Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje http://www.smm.lt/web/lt/veikla/viesosios-knsultacijos/kvieciame-teikti-pastabas-pedagoginiu-profesiju-prestizo-kelimo-programai-iki-2016-m-spalio-21-d.
Iki spalio 21 dienos ministerija laukia visuomenės komentarų ir pastabų.
Programos projekte numatytos kryptys, kurios sudarys sąlygas didinti mokytojų bendruomenės profesionalumą. Tai – gabių ir motyvuotų pretendentų atranka į pedagogines studijas, studijų kokybė, tęstinis kvalifikacijos tobulinimas, materialinės gerovės didinimas, darbo aplinkos ir sąlygų gerinimas.
Pedagogikos studijas universitetuose numatyta papildyti praktika mokyklose jau nuo pirmųjų studijų metų. Besirengiantiems tapti mokytojais jauniems žmonėms savo patirtį perduotų, prie jų rengimo prisidėtų aukščiausios kvalifikacijos mokytojai praktikai. Tad studijuodami jaunuoliai galėtų įsivertinti, ar jie motyvuoti ir pasirengę dirbti pedagogo darbą. Tie, kurie nuspręstų, kad jie negali dirbti mokykloje, turėtų galimybę pasitraukti iš pedagoginių studijų ir rinktis kitą kryptį.
Taip pat siekiama parengti patikimesnius atrankos į pedagogines studijas būdus, kurie padėtų atrinkti į pedagogines studijas labiausiai motyvuotus jaunuolius. Pedagogų rengimo programos bus atnaujintos jau nuo 2017 m. pagal Mokslo ir studijų įstatymo naują redakciją ir Švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės aprašo reikalavimus.
Numatoma iš esmės pertvarkyti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą, kad būtų veiksmingai naudojami ištekliai, o dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo programose duotų kokybinių pokyčių. Perėjimas prie ilgalaikių mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų, ne trumpesnių kaip 40 valandų, kurios gali išsidėstyti per kelis mėnesius ar mokslo metus ir vykti įvairiomis formomis, leis dalyviams ne tik išgirsti apie naujoves, bet jas išbandyti savo praktikoje, reflektuoti ir programos pabaigoje pasitikrinti įgytos kompetencijos lygį.
Planuojama sukurti kompensacijų mechanizmą, skirtą mokytojams, pasirinkusiems anksčiau išeiti į pensiją.
Nuo šio rugsėjo algoms didinti papildomai skirta 8 mln. eurų. Nuo rugsėjo nebeliko minimalių darbo užmokesčio koeficientų, jie pakelti iki vidurkio, tad atlyginimai labiausiai didėjo mažiausiai uždirbusiems pedagogams.
Pedagoginių profesijų prestižo kėlimo programa bus įgyvendinama valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos 2014–2020 metų finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšomis.
ŠMM inf.
Artūro Žuko nuotr.