Sekmadienio rytą Popiežius Pranciškus atvyko į Kauną. Prie vienos iš seniausių Kauno gotikinės Šv. Jurgio bažnyčios jis persėdo į papamobilį ir atvyko į Santakos parką, kuriame jo susirinkę laukė daugiau nei 100 tūkst. tikinčiųjų iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių.
Papamobiliu Pontifikas apvažiavo Santakos parką, laimino žmones ir su jais sveikinosi. Pasitikdamas atvykstantį šv. Petro įpėdinį choras giedojo tradicinę lotynišką giesmę „Tu es Petrus“ („Tu esi Petras (Uola)“). Ši giesmė giedama pasitinkant Popiežių įvairių susitikimų metu.
Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebruoja vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir daugiau nei 800 kunigų iš Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Rusijos, Vokietijos, Islandijos.
Per šv. Mišias giedamos ir tikintiesiems gerai žinomos, ir specialiai šioms Mišioms sukurtos giesmės. Jas atlieka jungtinis 260 giesmininkų iš visos Lietuvos choras. Groja Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, o Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“ lietuvių liaudies instrumentais palydi tautinį atspalvį turinčias giesmes.
Altoriaus scenoje stovi Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo originalas ir Popiežiaus pernai palaimintuoju paskelbto Teofiliaus Matulionio relikvijos. Šalia paveikslo marmurinėje vazoje „pamerkta“ Italijos meistrų pagaminta auksinė rožė. Ji yra atsidavimu Mergelei Marijai garsėjančio Popiežiaus pamaldumo dovana (votas) Lietuvos Globėjai – Trakų Dievo Motinai.
Popiežiui Pranciškui ir jam patarnaujantiems diakonams skirtus liturginius rūbus audė ir siuvo Paštuvoje gyvenančios vienuolės basosios karmelitės. Jos taip pat sukūrė šioms šv. Mišioms skirtus kunigų liturginius rūbus.
Šv. Mišios aukojamos lotynų kalba. Šventajai Komunijai dalyti pasitelkta daugiau kaip 200 žmonių: kunigų, paruoštų pasauliečių, seminaristų.
Šv. Mišių metu Kauno Santakoje susirinkusiems žmonėms Šventasis Tėvas sakė homiliją: „Krikščionio gyvenimo kelias visuomet veda per kryžių, kuris tuo metu atrodo, kad niekuomet nesibaigs. Praėjusios kartos yra išgyvenusios okupacijos įkarštį, kančią tų, kurie buvo tremiami, netikrumą tų, kurie negrįžo, įskundimų ir išdavystės gėdą. <…> Kiek daug iš jūsų matėte svyruojantį tikėjimą dėl to, kad Dievas neatėjo apginti jūsų, <…> neįsikišo į jūsų istoriją.“
Šventasis Tėvas priminė, kad pakeliui į Jeruzalę Jėzus ne kartą apaštalams sakė, jog „mokinystė apima ir išbandymų, ir skausmo momentus“. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šiandien „valdžios ir garbės troškimas yra labai paplitęs gyvenimo stilius tų, kurie nepajėgia išgyti iš savo praeities žaizdų ir galbūt todėl šiandien nenori įsipareigoti darbui“.
Popiežius Pranciškus paragino prašyti Jėzaus, kad „sutaikytų mus su mūsų praeitimi ir lydėtų mus dabartyje“. Taip pat kvietė būti „išeinančia“ Bažnyčia ir nebijoti „išeiti ir eikvoti save net tada, kai atrodo, kad tampame nematomi, prarasti save dėl pačių mažiausių, užmirštųjų, dėl tų, kurie gyvena egzistencijos pakraščiuose“.
LVK Pasiruošimo Popiežiaus vizitui komiteto inf.
Eugenijos Levin ir Laimos Penek nuotr.