Šeštadienio vakarą, skambant specialiai jaunimo susitikimui su Šventuoju Tėvu sukurtai giesmei „Kristus Jėzus – mano viltis“, į Katedros aikštę susitikti su jaunimu atvyko Popiežius Pranciškus. Manoma, kad šiame susitikime dalyvavo iš viso apie 60 tūkstančių žmonių.
Šventasis Tėvas visuomet kviečia užmegzti dialogą, pokalbį. Šįkart, užlipęs ant scenos, jis įdėmiai išklausė dviejų jaunų žmonių liudijimų.
Monika Midverytė pasakojo apie ne kartą patirtą psichologinį bei emocinį smurtą ir tėvo alkoholiko savižudybę. Bendruomenės dėka jai pavyko susitaikyti su skaudžia netektimi.
35-erių Jonas Davalga, sergantis autoimunine liga, šiandien – aktyvus ir sėkmės lydimas verslininkas. Liudydamas jis teigė gyvenantis geriausią gyvenimo etapą, nors dėl sveikatos turi labai riboti savo veiklą ir bet kuriuo metu jam gali iškilti pavojus gyvybei.
Šiuos liudijimus papildė šokėjų pasirodymai, kuriuos sukūrė rizikos grupių jaunimas ir urbanistinio šokio ansamblis „Love Air“ drauge su kolektyvu „Gelmė“. Gailestingumo Šventovės ansamblis giedojo specialiai šiam įvykiui aranžuotas tradicines liaudies pamaldumo giesmes – kantičkas.
Šv. Petro įpėdinis pradėjo savo kalbą padėkodamas Monikai ir Jonui už liudijimą: „Išklausiau jį kaip bičiulis, tarsi sėdėtume drauge kur nors bare po Jaunimo teatro spektaklio ir kalbėtumės apie gyvenimą, gurkšnodami girą.“ Taip pat pridūrė, jog supranta, kad jų gyvenimas nėra spektaklis, o „realus, konkretus, kaip ir kiekvieno iš mūsų“, – jie yra čia tam, kad padėtų mums pamatyti, jog Dievas davė jiems „malonę ištverti, vėl pakilti ir tęsti gyvenimo kelionę“.
Popiežius Pranciškus ragino nepasiduoti „pagundai susikoncentruoti į save, tapti egoistais ar lengvabūdžiais skausmo, sunkumų ir praeinančios sėkmės akivaizdoje“ ir pasipriešinti „individualizmui, kuris uždaro mus nuo kitų, padaro mus egocentriškus ir pasipūtusius, besirūpinančius tik savo įvaizdžiu ir savo gerove“.
Šventasis Tėvas patarė įveikti sunkumus malda ir pagalba kitiems. Jis kalbėjo, kad susitikimas su Jėzumi mums primena, jog „neturi reikšmės priešininko stiprumas, ar laimi Kauno „Žalgiris“, ar „Lietuvos rytas“, nesvarbu rezultatas, svarbu, kad Viešpats yra su mumis“. Popiežius drąsino jaunimą sakydamas: „Sekti Jėzumi – tai uždegantis nuotykis, kuris suteikia mūsų gyvenimui prasmę, leidžia mums pasijusti bendruomenės dalimi. <…> Mielas jaunime, tikrai verta sekti Kristumi, nebijokime dalyvauti revoliucijoje, į kurią jis kviečia, – švelnumo revoliucijoje.“
Šventasis Tėvas priminė, kad „gyvenimas – tai nuolatinis ėjimas ieškant teisingos krypties, nebijant sugrįžti atgal, jei suklysta“. Jis prašė, kad jauni žmonės nesileistų „įviliojami į labirintą, iš kurio sunku išeiti“, o būtų pirmyn keliaujantis jaunimas, nes Jėzus „niekada nesiliaus mus kūręs iš naujo, net jei mes kartais mėginame save sužlugdyti“.
Baigęs oficialią kalbą Popiežius pridūrė, kaip svarbu nepamiršti savo tautos šaknų, kalbėtis su senoliais, nes taip tęsiame savo tautos istoriją.
Popiežiui Pranciškui baigus kalbą, jam padėkojo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas: „Šventasis Tėve, ačiū, kad atvykote į Lietuvą ir skyrėte laiko susitikti su jaunimu, jį išgirsti. Jaunimas yra mūsų Bažnyčios ir mūsų Tėvynės ateitis.“
Arkivyskupas džiaugėsi, kad Popiežius atvyko kaip Kristaus šviesą nešantis vilties piligrimas, ir kreipėsi į Šventąjį Tėvą sakydamas: „Meldžiu, kad ir Jūsų šiandien ištarti žodžiai giliai įsišaknytų mūsų širdyse ir neštų vaisių kiekvieno iš mūsų gyvenime, kad kiekvienas jaunuolis, išgirdęs Gerąją Naujieną, atrastų asmeninį ryšį su Jėzumi Kristumi, kuris teikia gyvenimo viltį ir prasmę.“
Po arkivyskupo Gintaro Grušo kalbos Popiežius Pranciškus įteikė jam dovaną, o jaunimas spontaniškai ėmė giedoti laiminimo maldą. Šventasis Tėvas suteikė apaštalinį palaiminimą visiems susirinkusiems.
Po palaiminimo Popiežius nuėjo į Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką, aplankė Šv. Kazimiero koplyčią. Joje drauge su vyresnio amžiaus vienuolėmis ir vienuoliais meldėsi prie jaunimo ir Lietuvos globėjo šv. Kazimiero kapo. Tuo metu susirinkęs jaunimas, stebėdamas, kas vyksta katedroje, kartu tyloje meldėsi Katedros aikštėje.
Prieš išeidamas iš Vilniaus Katedros, Popiežius Pranciškus užsuko į Tremtinių koplyčią. Joje padėdamas gėlių pagerbė Švč. Mergelė Mariją, Sibiro Madoną.
Šventasis Tėvas, išėjęs iš koplyčios, padėkojo, paspaudė rankas organizatoriams ir papamobiliu iš Katedros aikštės išvyko į nunciatūrą.
Laimos Penek ir R. Dačkaus nuotr.