Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį kreipėsi į Europos Parlamento narius plenarinės sesijos metu. Savo kalboje šalies vadovas daugiausia dėmesio skyrė Europos idėjai, Lietuvos vietai Europoje aptarti, taip pat paramos Ukrainai, ES plėtros, kovos su istorijos revizionizmu ir atsakomybės už Rusijos žiaurumo nusikaltimus klausimams.
Prezidentas savo kalboje akcentavo laisvės ir nepriklausomybės idėjų svarbą bei istorinę Lietuvos vietą Europoje. „Lietuva per amžius buvo neatsiejama Europos dalis ir net sunkiausių išbandymų, okupacijų ir teroro akivaizdoje išlaikė šį pamatinį ryšį. Tikėjimas, kad anksčiau ar vėliau sugrįšime į nepriklausomų, ant laisvės pamatų pastatytų Europos valstybių bendriją, palaikė mūsų viltį nelaisvės metais“, – kalbėjo šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad būtent šis tikėjimas padėjo Lietuvai ryžtingai siekti nepriklausomybės ir ištrūkti iš sovietinio kalėjimo. Pasak jo, panašioje situacijoje šiandien yra Ukraina, kovojanti dėl savo laisvės ir europinės ateities. Europos palaikymas, pasak šalies vadovo, ukrainiečiams yra gyvybiškai svarbus.
„Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad Europa nepasidavė Rusijos skleidžiamam melui, dezinformacijai ir bauginimui. Tada, kai to labiausiai reikėjo, mes išlaikėme vienybę ir ištiesėme ukrainiečiams pagalbos ranką. Tvirtai žengiame į priekį, ryžtingesni, tvirtesni ir atsparesni, negu kada nors anksčiau“, – kalbėjo Prezidentas.
Šalies vadovas akcentavo istorinės tiesos išsaugojimo ir atsakomybės už Rusijos agresijos nusikaltimus svarbą. Pasak Prezidento, tai, kad po Antrojo pasaulinio karo nebuvo pasmerkti stalininio režimo nusikaltimai, sudarė sąlygas Sovietų Sąjungoje, o vėliau ir Rusijoje, šlovinti karo nusikaltimų, etninių valymų ir kitų nusikaltimų žmoniškumui organizatorius.
„Nepaviešintas, metai iš metų nutylimas blogis ne tik kelia grėsmę pamatinėms europinėms vertybėms, bet ir neleidžia Rusijos žmonėms stoti į akistatą su savo praeitimi. Todėl privalome sulaužyti melo, nusikaltėlių šlovinimo ir agresijos ratą. Nuo to priklausys ne tik Ukrainos ir jos žmonių likimas, bet ir ilgalaikės taikos Europoje perspektyva“, – kalbėjo Prezidentas.
Šalies vadovas taip pat akcentavo ES sankcijų Rusijai politikos tęstinumo svarbą ir išreiškė tvirtą palaikymą specialaus tarptautinio tribunolo agresijos nusikaltimui tirti įkūrimui, taip pat įšaldyto Rusijos turto panaudojimą Ukrainai atstatyti.
Šalies vadovas savo kalboje akcentavo ES plėtros svarbą. Jis teigė besidžiaugiantis pastaraisiais istoriniais sprendimais dėl Ukrainos, Moldovos ir Vakarų Balkanų šalių. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva siekia, jog derybos su Ukraina dėl narystės ES prasidėtų dar šiais metais.
Savo kalboje Lietuvos vadovas taip pat skyrė dėmesio Europos energetinės nepriklausomybės klausimui. Jis pabrėžė, kad energetinis šantažas, kurio griebėsi Rusija, parodė, jog ES yra atspari ir geba pakankamai greitai priimti sprendimus.
„Esu įsitikinęs, kad Lietuvos sprendimas atsisakyti rusiškos energijos – dujų, naftos ir elektros – importo yra sektinas pavyzdys kitoms ES šalims“, – teigė Prezidentas.
Prezidento komunikacijos grupės inf.
Roberto Dačkaus nuotr.