Prancūzijoje vykstančiame neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda palaikė Ukrainos siekį tapti ES nare. Po 5 valandas trukusių diskusijų EVT priėmė pareiškimą, kuriame įsipareigojo „efektyviai remti Ukrainos europinės integracijos kelią“, o Europos Komisiją įpareigojo pateikti Ukrainos prašymo tapti ES nare vertinimą pagal galiojančias Sąjungos sutartis.
„Šis sprendimas iš esmės pradeda Ukrainos eurointegracijos procedūrą. Ukraina šiandien yra kovos už laisvę ir demokratiją simbolis ir ne žodžiais, o darbais rodo ryžtą pasirinkti savo vakarietišką kelią. Ukrainos žmonės nusipelno žinoti, kad yra laukiami Europos Sąjungoje“, – po ankstų penktadienio rytą pasibaigusio EVT posėdžio sakė Prezidentas.
Prezidentas pabrėžė, kad kovojančiai Ukrainai reikia ne tik ginklų, medikamentų, humanitarinės, finansinės pagalbos, bet ir aiškaus ženklo dėl ateities.
„Rusijos taikiniu Ukraina tapo tik dėl to, kad pasirinko kelią į Vakarus. Europos Sąjungos pareiga yra parodyti, kad demokratijos pasirinkimas yra teisingas“, – sakė šalies vadovas.
EVT posėdyje taip pat kalbėta apie sankcijas šalims agresorėms. Vadovai deklaravo savo pasiryžimą greitai imtis naujų sankcijų prieš karą pradėjusią Rusiją ir jos bendrininkę Baltarusiją.
Kalbėdamas apie sankcijas Rusijai, Lietuvos vadovas akcentavo būtinybę stiprinti karą pradėjusios valstybės izoliavimą ir suspenduoti Rusijos narystę tarptautinėse organizacijose, ypač finansinėse, taip pat plėsti Rusijos bankų atjungimą nuo SWIFT sistemos ir uždaryti ES erdvę ne tik Rusijos lėktuvams, bet ir laivams, kurie negalėtų įplaukti į ES valstybių uostus ar teritorinius vandenis.
Europos Sąjungos valstybių vadovai taip pat aptarė gynybos ir energetinio saugumo klausimus.
„Būkime atviri – Europa šiandien yra sudėtingiausioje saugumo situacijoje nuo Šaltojo karo pabaigos. Rusija dar kartą įrodė esanti ilgalaikė grėsmė ir tai privalome įvertinti. Mes turime daugiau investuoti į gynybos pajėgumą ir karinį mobilumą. Europos valstybių išlaidas gynybai reikėtų padidinti bent iki 2 proc. BVP“, – sakė Prezidentas.
Kalbėdamas apie energetinį ES atsparumą, Lietuvos Respublikos Prezidentas pabrėžė, kad nepriklausomumas nuo Rusijos iškastinio kuro šiandien yra ir nacionalinio saugumo klausimas.
„Naftos ir dujų eurai, kuriuos uždirba Rusija, yra skiriami karo pramonei – gaminti raketoms ir bomboms, kuriomis apšaudomi taikūs Ukrainos gyventojai. Todėl privalome maksimaliai greitai eliminuoti ES priklausomybę nuo Rusijos dujų, naftos, anglies ir branduolinio kuro“, – sakė Prezidentas.
Jis sakė, kad šiandien Lietuva yra viena mažiausiai nuo Rusijos energijos resursų priklausančių ES valstybių ir pabrėžė poreikį kaip įmanoma greičiau įgyvendinti Baltijos valstybių elektros sistemos sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais.
Kalbėdamas apie atomines elektrines Ukrainoje ir Baltarusijoje, šalies vadovas iškėlė ir branduolinio saugumo klausimą. Jis paragino Tarptautinę atominės energetikos agentūrą imtis kur kas aktyvesnio vaidmens užtikrinant branduolinių jėgainių saugumą. Prezidentas priminė, kad pavojų kelia ne tik Rusijos veiksmai Ukrainoje, bet ir Astravo atominė elektrinė, pastatyta ignoruojant tarptautines saugumo normas ir aplinkosaugos reikalavimus.
Prezidento komunikacijos grupės inf.
R. Dačkaus nuotr.