Prezidento Gitano Nausėdos kalba šventiniuose pusryčiuose
Lietuvai žengiant per Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio slenkstį, Prezidentas Gitanas Nausėda šventinių pusryčių pakvietė Kovo 11-osios akto signatarus, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvius. Antradienio rytą Prezidentūros Baltojoje salėje susirinko daugiau nei 100 svečių.
Šventiniams renginiams duoti pradžią Prezidentas su žmona Diana norėjo pagerbdami tuos, nuo kurių ir prasidėjo mūsų kelionė į laisvę. Įvertindami vienybę žmonių, kuriems Lietuva dėkinga už nepriklausomybę: vieni paruošė jai dirvą, kitiems užteko ryžto sudėti parašus jos atgimimo liudijime.
Dėkodamas svečiams už galimybę kasdien rašyti savo, o ne svetimos šalies istoriją, Prezidentas sakė: „Galbūt Jus daug kas protino neskubėti, bandė atšaldyti, bet Jūs nelūkuriavote. Laisvės keliu žengėte priekyje, žinodami, kad priklausote nebe sau, už Jūsų stovi tauta – jos praeitis, dabartis ir ateitis.“
Pasak Prezidento, už vedlių į laisvę pečių – šimtai tūkstančių sovietinio režimo tremtinių, žuvusių miško brolių. Taip pat – naujai nubudusi visuomenė, Sąjūdžio vedama pajutusi, ką reiškia pilnakraujis, orus gyvenimas ir kad nuo šiol kitoks bus nebeįmanomas. Už jų pečių – ir laisvėje užaugusi karta, kuri jau nebežino, ką reiškia kelti ne savo vėliavą, todėl gyva istorinė atmintis padės suvokti jai laisvės kainą ir atsakomybę saugoti tai, ką gavo kaip dovaną.
Valstybės vadovas pažymėjo, kad kartu su nepriklausomybe mūsų laukė nauji išbandymai demokratija – laisve savaip matyti ateitį ir siekti jos skirtingais būdais. Būtinybė išmokti gerbti kitų laisvę ir susitarti. Kurti savo valstybę taip, kad joje būtų gera gyventi visiems. „Mums reikalingi tokie konkretūs, apčiuopiami tikslai kaip tąsyk – vėl mus sutelkiantys ir skatinantys kiekvieną atiduoti Lietuvai tai, ką turime geriausio. Nesvarbu, kiek mums metų ar kokia mūsų profesija, kiekvienas šiandien galėtume dėl valstybės padaryti daugiau“, – sakė šalies vadovas, palinkėjęs Lietuvai jos kelyje į priekį tokio solidarumo, kokį pusryčių svečiai pademonstravo Kovo 11-ąją prieš trisdešimt metų.
Žodžio tarti taip pat buvo pakviestas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis. Kritiškai apžvelgęs praėjusio trisdešimtmečio pamokas, jis pasidžiaugė, kad „jaunimas junta Tėvynės gynimo prasmę“.
Muzikos kūriniais signatarus ir sąjūdiečius džiugino atlikėja Dovilė Kazonaitė ir Čiurlionio kvartetas.
Istorinė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo sesija prasidėjo 1990 metų kovo 10 d., o kovo 11-ąją buvo priimta „Deklaracija dėl LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“. Joje konstatuota, kad vasario 24 d. rinkimuose Lietuvos gyventojai savo valia suteikė išrinktiems deputatams tautos atstovų mandatą ir prievolę atkurti Lietuvos valstybę ir reikšti tautos suvereninę galią. Vėlų vakarą – 22 val. 44 min. – absoliučia balsų dauguma (124 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš ir 6 susilaikius) priimtas Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo aktas.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba šventiniuose pusryčiuose Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga
Gerbiami Kovo 11-osios akto signatarai, sąjūdiečiai,
žmonės, atvėrę Laisvei duris,
sveikinu Jus su didžia vienybės ir ryžto švente, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jubiliejumi!
Už galimybę kasdien rašyti savo, o ne svetimos šalies istoriją šiandien dėkojame Jums – prieš 30 metų tapusiems suverenios valstybės krikštatėviais ir sudėjusiems parašus jos atgimimo liudijime – Kovo 11-osios akte.
Jūs sąžiningai išpildėte pažadą Lietuvos žmonėms, atidavusiems Jums savo balsą. Patikėjusiems Jums savo išnešiotą laisvės kūdikį.
Galbūt Jus daug kas protino neskubėti, bandė atšaldyti, bet Jūs nelūkuriavote. Laisvės keliu žengėte priekyje, žinodami, kad priklausote nebe sau, už Jūsų stovi tauta – jos praeitis, dabartis ir ateitis.
Už Jūsų – daug amžių už Lietuvos valstybingumą kovojusios asmenybės, šimtai tūkstančių sovietinio režimo tremtinių, žuvusių miško brolių, jų įkalintų rėmėjų ir niekada rankų nenuleidusių disidentų. Jų visų skausmas ir niekada nemirusi viltis.
Už Jūsų – naujai nubudusi visuomenė. Sąjūdžio vedama pajutusi, ką reiškia pilnakraujis, orus gyvenimas ir kad nuo šiol kitoks bus nebeįmanomas.
Už Jūsų – laisvėje augsianti veržli ir kūrybinga karta, kuri jau nebežinos, ką reiškia kelti ne savo vėliavą. Kuri bus nepažinusi okupanto, todėl jai reikės nemarios Sąjūdžio laikų atminties, kad suvoktų laisvės kainą ir atsakomybę saugoti tai, ką gavo kaip dovaną.
Kartu su laisve mūsų laukė nauji išbandymai. Išbandymai demokratija – laisve savaip matyti ateitį ir siekti jos skirtingais būdais. Būtinybė išmokti gerbti kitų laisvę ir susitarti. Kurti savo valstybę taip, kad joje būtų gera gyventi visiems. Ir jeigu šiame kelyje kažkas nepavyko, tai verta ne tuščio apgailestavimo, o siekio imti ir padaryti geriau.
Mums reikalingi tokie konkretūs, apčiuopiami tikslai kaip tąsyk – vėl mus sutelkiantys ir skatinantys kiekvieną atiduoti Lietuvai tai, ką turime geriausio. Nesvarbu, kiek mums metų ar kokia mūsų profesija, kiekvienas šiandien galėtume dėl valstybės padaryti daugiau. Jūsų patirtis bei gyvenimiška išmintis ir šiandien yra didžiulė vertybė ir paspirtis tiems, kurie prisiėmė atsakomybę už Lietuvos dabartį ir ateitį.
Gerbiami sąjūdiečiai, gerbiami signatarai,
Jūs esate gyvas pavyzdys ir įrodymas to, kad susitelkti dėl bendro tikslo visiškai įmanoma.
Tad linkiu Lietuvai jos kelyje į priekį tokio solidarumo, kokį pademonstravote Kovo 11-ąją prieš trisdešimt metų. Tegul mūsų pastangos ir viltys vėl susijungia dėl vienos Lietuvos. Mylėkime, saugokime, didžiuokimės ir džiaukimės ja.
Ir dar – šiandien Justinui Marcinkevičiui būtų sukakę 90 metų.
Dar sykį – su valstybės švente visus!
Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas
Roberto Dačkaus nuotr.