Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo kasmetiniame Lietuvos ambasadorių susitikime, kuriame nubrėžė pagrindinius uždavinius užsienio valstybėse reziduojantiems Lietuvos diplomatams.
Sudėtingoje geopolitinėje situacijoje Lietuva užsitikrino patikimas gynybos garantijas ir tvirtą sąjungininkų palaikymą. Tačiau, Prezidentės teigimu, Lietuvai ir visai Europai susiduriant su vis aršesne propaganda, kibernetinėmis atakomis, šalies saugumui vis svarbesnis tampa ir diplomatų vaidmuo. Atviras dialogas su sąjungininkais ir partneriais, gebėjimas aiškiai įvardyti mums kylančius saugumo iššūkius ir gynybos poreikius svarbus tiek rengiantis artėjančiam NATO viršūnių susitikimui 2018 m., tiek siekiant išlaikyti tarptautinį budrumą grėsmių akivaizdoje.
Lietuvai ir visam regionui svarbu užsitikrinti sprendimus dėl regioninės Baltijos šalių oro gynybos, nuolat atnaujinamus NATO gynybos planus su priskirtomis konkrečiomis karinėmis pajėgomis, spartesnį sprendimų priėmimą Aljanse, priemones, kurios užkirstų kelią galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai.
Prezidentė taip pat pabrėžė, jog bendra ir tvirta tarptautinė pozicija yra svarbiausias įrankis kovojant su nesaugios Astravo AE statybomis. Todėl kiekvieno Lietuvos diplomato pareiga – užtikrinti, kad apie šios jėgainės keliamą pavojų žinotų visi atsakingi užsienio pareigūnai ir Lietuvos partneriai.
Šalies vadovės teigimu, Lietuvos diplomatijos prioritetu išlieka ir mūsų šalies piliečių teisių apsauga „Brexito“ proceso metu. Būtina pasirengti ir artėjančioms deryboms dėl naujos daugiametės ES finansinės perspektyvos, kurioje svarbu užtikrinti finansavimą strateginę reikšmę turintiems projektams.
Prezidentė taip pat akcentavo, jog šalies diplomatinės atstovybės užsienyje turi ne tik teikti formalias konsulines paslaugas, bet ir stiprinti Lietuvos žmonių ryšį su tėvyne. Apie 40 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių domisi galimybėmis grįžti namo. Jiems būtina konkreti ir nuoširdi diplomatų pagalba. Mūsų šalies diplomatai taip pat privalo būti pasiekiami visiems pasaulio lietuviams, kad ir kur jie gyventų. Todėl būtina tikslingai išnaudoti turimus išteklius ir didinti konsulinių paslaugų prieinamumą elektroninėje erdvėje.
Valstybės šimtmetį Lietuva pasitinka kaip pažangi, veržli ir pasauliui atvira valstybė. Pirmieji iš Baltijos šalių tapome didžiausios pasaulio mokslo institucijos CERN nariais, įsitvirtiname ir kaip regiono gyvybės mokslų centras. Lietuvoje pagaminti medicininiai preparatai eksportuojami į daugiau nei 100 pasaulio valstybių, o gyvybės mokslų sektorius auga greičiausiai ES – po 20 proc. kasmet. 2018 Lietuvoje rengiama didžiausia ir svarbiausia regiono gyvybės mokslų konferencija „Life Sciences Baltic“, į kurią Prezidentė paragino aktyviau kviesti užsienio šalių mokslininkus ir verslininkus. Šalies vadovės teigimu, diplomatų užduotis – stiprinti Lietuvos inovacijų potencialą tarptautinėje erdvėje ir atverti dar daugiau galimybių mūsų šalies pažangai.
Globalizacijos iššūkių akivaizdoje ir augant pasaulinei konkurencijai, Lietuvai itin svarbi ir kokybiška ekonominė diplomatija. Lietuvai reikia ne trumpalaikės naudos, bet investicijų iš patikimų užsienio partnerių, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę ir nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.
Prezidentės spaudos tarnybos inf.
R. Dačkaus nuotr.