Per pasitarimą antradienį Ministrų kabinetui pristatytas Lietuvos mokslininkų parengtas naujas socialinis modelis, apimantis užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir pasiūlymus dėl socialinio draudimo sistemos tvarumo. Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus teigimu, šis modelis taps pagrindu siekiant pertvarkyti esamą socialinę sistemą, kuri šiuo metu nebeatitinka realijų, nesprendžia iškilusių problemų.
„Mūsų šalies mokslininkai atliko ne vieną tyrimą, kartu su užsienio ekspertais išnagrinėjo kaimyninių ir Vakarų Europos šalių patirtį ir apibendrinę pateikė savų įžvalgų ir siūlymų. Dabar dokumentas guls ant mūsų stalo, nagrinėsime jį, bus tariamasi su socialiniais partneriais. Esame atviri pasiūlymams, nes siekiame, kad projektas atitiktų ir darbuotojų, ir darbdavių lūkesčius“, – sako A. Butkevičius. Tikimasi, kad projektas Seimą pasieks jau gegužės mėnesį.
Naujajame socialinio modelio projekte siekiama darbuotojams užtikrinti adekvačias garantijas ir geresnį darbo bei šeiminių įsipareigojimų derinimą, o darbdaviams – sudaryti palankesnes sąlygas samdyti ir išlaikyti darbo jėgą.
Viena Darbo kodekse ketinamų įtvirtinti naujovių – tai darbuotojų dalyvavimas darbdaviui priimant sprendimus. Taip pat siūloma keisti minimalios mėnesinės algos (MMA) nustatymo procesą bei tvarką siekiant didesnio šio proceso skaidrumo ir nuoseklaus periodiškumo. Kartu rekomenduojama, kad, reguliuojant Lietuvos užimtumo politiką ir atsižvelgiant į tam tikrų darbuotojų grupių (ypač jaunimą ir priešpensinio amžiaus asmenis) didelį nedarbą, būtų galima nustatyti diferencijuotą MMA šioms grupėms (arba regionams) arba atskiroms ūkio šakoms.
Lankstesnių darbo santykių taikymo pasiūlymais siekiama pritraukti daugiau investicijų ir sukurti papildomų darbo vietų: siūloma išplėsti darbo sutarčių rūšių įvairovę, taip pat numatoma visoms socialinio draudimo įmokoms nustatyti lubas, tokiu būdu mažinant darbo jėgos apmokestinimą ir skatinant naujų darbo vietų kūrimą.
Mokslininkų parengtame socialinio modelio projekte numatyti ir pasiūlymai, kuriais siekiama subalansuoti valstybinio socialinio draudimo biudžeto išlaidas ir pajamas bei patenkinti teisėtus įmokų mokėtojų lūkesčius dėl skaidrių ir adekvačių išmokų. Be to, norima keisti ir nedarbo išmokos dydį. Siūloma padidinti išmoką pradiniu nedarbo laikotarpiu (iki 50 proc. algos pirmus tris mėnesius) ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką (iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai būtų nebemokama) žmonėms. Taip siekiama bedarbius paskatinti kuo greičiau ieškotis kito darbo, tačiau trumpuoju laikotarpiu užtikrinti adekvačias pajamas, kad didesnes pajamas uždirbę ir atitinkamai didesnes įmokas mokėję asmenys gautų tinkamą socialinio draudimo grąžą.
Siūlomos ir svarbios naujovės, aktualios esamiems bei būsimiems pensininkams. Nustačius valstybinio socialinio draudimo įmokų lubas, išmokų dydis būtų glaudžiau susietas su įmokų dydžiu, išmokų dydžio apskaičiavimo ir jų vertės nustatymas taptų aiškesnis visiems įmokų mokėtojams ir būtų įdiegta apdraustųjų informavimo politika.
Subalansuotas valstybinio socialinio draudimo sistemos biudžetas leistų užtikrinti stabilų rezervą būtiniausių socialinių poreikių tenkinimui krizės atveju ir kartu sudarytų galimybę padidinti apdraustųjų skaičių taip prisidedant prie skurdo mažinimo šalyje.
Sukurtas socialinio draudimo lėšų rezervas galėtų būti panaudotas išmokoms finansuoti, kai socialinio draudimo fondo įplaukos mažėja arba nebeauga, o išlaidos gali net didėti. Kartu siekiama išplėsti socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičių, kad socialines draudimo įmokas su pertrūkiais mokėję asmenys nebūtų palikti be socialinio draudimo. Pavyzdžiui, siūloma nedarbo išmoką mokėti asmenims, kurie turi nebe 18 mėnesių darbo stažą per pastaruosius trejus metus, o 12 mėnesių. Taip pat norima numatyti lankstesnius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo reikalavimus.
Tikimasi, kad, išplėtus socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičių, įvedus pensijų indeksavimą, MMA susiejus su šalies ekonominiu augimu, paskatinus įvairių socialinę atskirtį patiriančių visuomenės grupių užimtumą, pritaikius papildomas mokestines lengvatas mažas pajamas gaunančioms, tačiau mažamečius vaikus auginančioms šeimoms, skurdo lygis Lietuvoje nuosekliai mažės.
Vyriausybės kanceliarijos inf.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.