Stresą dažnai laikome neigiamu reiškiniu, tačiau Vilniaus universiteto psichologė doc. Inga Truskauskaitė kviečia pažvelgti į jį kitaip – kaip į natūralią organizmo reakciją, kuri evoliuciškai padėjo žmonijai išgyventi.
Pasak mokslininkės, stresas gali ne tik mobilizuoti kūną ir protą veikti, bet ir skatinti asmeninį augimą, stiprinti pasitikėjimą savimi ir pagerinti veiklos rezultatus. Svarbiausia – kaip mes jį vertiname. Tyrimai rodo, kad žmonių požiūris į stresą turi tiesioginį poveikį jų sveikatai ir net gyvenimo trukmei. Psichologė dalijasi ir praktiniais patarimais, kaip streso akimirką padėti sau, nuraminti kūną ir nukreipti energiją ten, kur jos labiausiai reikia.
Ar tikrai stresas – blogis?
Streso reakcija, kuri dar vadinama „kovoti, bėgti ar sustingti“, yra viso labo fiziologinė organizmo reakcija į tam tikrą mūsų suvokiamą ar išgyvenamą grėsmę, iššūkį keliančią situaciją. Tuo metu mums padažnėja kvėpavimas, įsitempia raumenys, pagreitėja širdies ritmas, iš vidinių organų kraujas plūsta į galūnes, dėl to atrodo, kad mes turime daugiau energijos.
„Kodėl mūsų kūnas reaguoja būtent taip? Iš tiesų taip mūsų kūnas mus ruošia tam, kad galėtume kažką efektyviai padaryti, susidurti su iššūkiu. Todėl pati streso reakcija savaime nėra bloga“, – tikina VU mokslininkė.
Pasak psichologės, netgi atvirkščiai: jeigu nebūtų streso reakcijos, tai ir mūsų čia nebūtų. „Mums iššūkiai dabar yra pranešimo paskaitymas, egzamino išlaikymas, bet mūsų protėviai dažniausiai bėgo nuo žvėrių, ir jeigu nebūtų buvę streso reakcijos, kuri skatina kovoti arba bėgti, tikriausiai mes čia nebūtume susirinkę šiandieną, mūsų iš viso nebūtų. Iš esmės streso reakcija veda į priekį visą evoliuciją“, – sako doc. I. Truskauskaitė.
Streso nauda ar žala priklauso nuo mūsų požiūrio į jį
Streso metu žmogaus kūne išsiskiria streso hormonai: adrenalinas, kuris veikia mūsų protą – padidina mūsų budrumą ir susikaupimą, todėl galime mąstyti aštriau, šnekėti aiškiau, veikti efektyviau, ir kortizolis, kuris mobilizuoja mūsų energiją kūne, kad galėtume susidoroti su situacija.
„Visos streso reakcijos („kovoti, bėgti arba sustingti“) yra susijusios su emocijomis. Psichologiniai tyrimai rodo, kad būtent tokiose situacijose, kai patiriame stiprias emocijas, mes geriau atsimename. Ir dar vienas svarbus dalykas – būtent stresas skatina mūsų asmeninį augimą. Mūsų pasitikėjimas didėja tada, kai įveikiame iššūkius ir gauname iš aplinkinių patvirtinimą, kad susidorojome su iššūkiu“, – pasakoja VU psichologė.
Ji pabrėžia, kad yra ne viena streso rūšis, todėl ir jo poveikį patiriame skirtingai. Dažniausiai stresas skirstomas į eustresą (pozityvų, trumpalaikį) ir distresą (negatyvų, ilgalaikį). Pirmasis motyvuoja ir skatina veikti, o antrasis slopina ir kenkia sveikatai. Bet I. Truskauskaitė tikina, kad net ir distresas nebūtinai yra mūsų priešas. Viskas priklauso nuo mūsų požiūrio į stresą.
Ir tai įrodo jau daugiau nei prieš dešimtmetį atlikti moksliniai tyrimai. Tyrimas, kuriame 8 metus buvo stebima beveik 30 000 žmonių, parodė, kad žmonių, kurie patyrė daug streso ir manė, kad jis yra žalingas, mirtingumo rizika buvo net 43 proc. didesnė nei tų, kurie irgi patyrė daug streso, bet nemanė, kad jis yra žalingas.
„Beveik per pusę mažesnė mirties rizika. Ar suprantate, kokio galingumo yra mūsų smegenys? Maža to, tie, kurie patyrė daug streso ir nemanė, kad jis yra žalingas, susidūrė net su 30 proc. mažesne mirties rizika negu tie, kurie patyrė mažai streso“, – duomenis pateikia pranešėja.
Ji pasakoja, kad buvo atliktas ir viešojo kalbėjimo eksperimentas. Vienai eksperimentinei grupei pasakyta, kad iš tiesų, kai jie patiria streso požymius, gerėja jų kalbiniai įgūdžiai, tai padeda jiems geriau pasirodyti. Šios informacijos pateikimas paveikė dalyvių pasitikėjimą savimi – jis padidėjo net 20 proc. Dar įdomiau yra tai, kad į šią žinutę reagavo ne tik protas, bet ir kūnas.
„Tų žmonių, kurie tikėjo, kad streso reakcija padeda jiems geriau pasirodyti, kraujagyslės stresinėje situacijoje susitraukė mažiau, kai paprastai streso reakcijos metu kraujagyslės susitraukia daugiau ir tai dažnai būna susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis. Tai rodo, kad mūsų mintys apie stresą daro įtaką ne tik savijautai, bet ir mūsų kūno reakcijoms“, – tyrimo rezultatus apibendrino psichologė.
Kaip padėti sau streso reakcijos metu?
Todėl vos pajutus, kad kyla streso reakcija – prakaituoja delnai, širdis pradeda plakti dažniau, I. Truskauskaitė pataria nukreipti mintis teigiama linkme, pavyzdžiui, prisiminti, kad kūno siunčiami signalai mums padeda pasirodyti gerai ir kad tai, ką mes dabar darome (laikome egzaminą, kalbame prieš auditoriją), mums yra svarbūs dalykai, nes jei tai, kas vyksta, mums būtų nesvarbu, nebūtų ir streso reakcijos, nebūtų net ir emocijų. Galime užduoti sau retorinį klausimą: ar mes norime gyventi tokį gyvenimą, kuriame nieko svarbaus ir įdomaus nevyksta, ar tokį, kuriame vyksta daug svarbių dalykų?
Mokslininkė pasakoja, kad streso reakcijos metu aktyvuojasi autonominė nervų sistema, o tai reiškia, kad mes nelabai galime pasirinkti, kaip į ją reaguos mūsų kūnas, bet galime ją pasitikti labiau pasiruošę. Yra keletas pagrindinių būdų, kurie padeda suvaldyti momentinę įtampą.
„Pirmiausia galime pasitelkti kvėpavimą. Įkvepiant mūsų širdies ritmas pagreitėja, o iškvepiant sulėtėja. Todėl pailginus iškvėpimą mūsų širdies ritmas truputėlį lėtėja. O iškvėpus su garsu, pasipurčius, pašokinėjus streso reakcija taip pat mažėja“, – praktiniais patarimais dalijasi psichologė.
Kitas būdas, kurį siūlo mokslininkė, yra sugrąžinti save „čia ir dabar“, sąmoningai pajausti žemę po kojomis arba, kitaip tariant, įsižeminti. Jeigu patiriate didelį stresą ir atrodo, kad žemė ima slysti iš po kojų, pirmiausia reikia pajungti kvėpavimą, o paskui ir sensoriką: apsidairyti ir įvardyti dalykus, kuriuos matote, girdite, užuodžiate, kokį skonį burnoje juntate, ką galite paliesti. Streso reakciją gali sukelti ir mūsų mintys, planavimas galvoje, kurio metu organizmas jau ruošiasi to plano įgyvendinimui.
Sensorinė sistema labai gerai padeda „perkelti“ save nuo nerimą keliančių minčių į dabarties momentą ir tuomet streso reakcija pradeda slopti. „Mūsų kūnas protingas, jis galvoja, kad jeigu tu turi laiko dairytis, klausytis, tai, matyt, arba tu gali pasiruošti tam, kas vyksta, arba nieko čia tokio baisaus ir nevyksta, jei tu turi laiko daryti tokius dalykus.“
Taigi magiška formulė, padedanti susidraugauti su stresu, yra jo atpažinimas, nebėgimas nuo šios reakcijos ir mokėjimas nukreipti ją ten, kur jums reikia, norint atlikti tam tikrus veiksmus arba priimti iššūkį.