Pradinis / Laikas Sau / Psichologė: „Neigiamos emocijos taip pat turi prasmę ir yra mums reikalingos“

Psichologė: „Neigiamos emocijos taip pat turi prasmę ir yra mums reikalingos“

Neigiamos ar nemalonios emocijos aplanko kiekvieną. Klaidinga manyti, kad reikėtų jų vengti ar netgi slopinti. Pasak psichologės, dėmesingumo valdymo mokytojos Eglės Masalskienės, visos emocijos, teigiamos ir neigiamos, mums yra reikalingos. Nors emocijų sąmoningai pasirinkti negalime, galime nuspręsti, kaip jas valdysime ir kiek vertėtų tam tikrose situacijose jomis pasikliauti. 

Įpročiai formuojasi visą gyvenimą

Pasak psichologės, emocijas reikšti pradedame ką tik gimę, tačiau jas valdyti žmogus mokosi nuolat: „Elgesio su emocijomis įpročiai, kaip ir kiti įpročiai, formuojasi per visą gyvenimą. Be abejo, tai susiję su kultūra bei aplinka, kurioje augame. Vaikystė itin svarbi – pirmieji „įspaudai“ smegenyse užima tarsi pamatines vietas, ant jų statosi kiti įpročiai. Kaip pripratome ar buvome pratinami reikšti emocijas, taip ilgą gyvenimo dalį jas reiškiame net nekeldami klausimo, ar tai vienintelis ir mums naudingiausias būdas.“

Tėvams, kurie augina vaikus, specialistė rekomenduoja mokyti mažuosius atskirti emocijas ir tinkamai jas išreikšti: „Nuo to laiko, kai su vaiku pradedame kalbėtis, jam perduodame savo santykį su emocijomis. Pavyzdžiui, kai aš pasilieku su anūku, vaikas kažkuriuo momentu prisimena tėvelius ir pasidaro liūdnesnis. Pirma mintis – reikia nukreipti dėmesį, tarkime, sudominti kokiu žaislu ar žaidimu. Pasitaiko atvejų, kai auklės ar seneliai guodžia: „Mes juk smagiai leidžiame laiką, nereikia liūdėti.“ Žinoma, tai daroma siekiant vaiką pralinksminti, tačiau tuo pat metu siunčiame jam žinutę: „Taip, kaip tu jautiesi, yra netinkama, reikia perdaryti tavo emociją.“ Rekomenduočiau neneigti vaiko emocijų, padėti jam jas pastebėti, įvardyti, supažindinti su jomis. Leiskite vaikui emocijas tyrinėti ir kalbėkitės, ką tuo metu jis jaučia, kokią žinutę ši emocija siunčia“, – pataria dėmesingumo valdymo mokytoja.

Emocijų slopinimo žala

„Pirmiausia neigiamų emocijų žala gali tapti jų raiška socialiai nepriimtinu būdu. Populiariojoje literatūroje sakoma, kad emocijas reikia tarsi paleisti, tačiau to nereikėtų suprasti tiesiogiai, pavyzdžiui, pradėti šaukti ar daužyti daiktus. Šioje vietoje turi atsirasti sąmoningumas – reikėtų pasirinkti priimtiną emocijų raiškos būdą“, – sako psichologė.

Remiantis moksliniais tyrimais, ilgalaikės neigiamos emocijos, su kuriomis nėra dirbama, gali sukelti net fizinį skausmą: „Dažnas emocijų slopinimas susijęs su vadinamosiomis psichosomatinėmis ligomis. Kartais žmogus gali justi skausmą fiziškai, tačiau medikai niekaip neras priežasties. Taip pat slopinamos emocijos gali sukelti raumenų įtampą, psichologinių problemų – žmogus pradeda pasižymėti konfliktiškumu ir sunkiu charakteriu bendraudamas. Tokį asmenį žmonės dažnai apibūdina kaip piktą, niurzgantį arba, atvirkščiai – pasižymintį dideliu pasyvumu, nenoru nieko daryti“, – sako E. Masalskienė.

Svarbu mokytis valdyti emocijas

Psichologė teigia, kad, norint atpažinti ir suvaldyti emocijas, ypač neigiamas, gali padėti meditacija arba specialūs dėmesingumo pratimai. Vienas iš jų – „RAIN“ metodas: „Šis metodas leidžia pastebėti, priimti emociją ir iššifruoti jos siunčiamą žinutę. Taip iškeliame klausimą, kiek emocinis reagavimas į tam tikrą situaciją atitinka tikrovę, galbūt tai susiję su senomis patirtimis, kiek tam tikra emocija yra genetiškai paveldėtos dalies nulemta reakcija. Objektyviai tirdami savo emocijas galime pastebėti daug privalumų: mažiau streso, konfliktų, daugiau rūpinimosi savimi ir t. t.“

Kaip teigia ekspertė, apie 20 minučių trunkančios meditacijos – vienas geriausių būdų pažinti bei valdyti savo emocijas ir impulsus. „Norint atlikti „RAIN“ pratimą, nereikia specialaus pasiruošimo. Pirmiausia atsisėskite tiesiai, galite užsimerkti. Stebėkite, kaip kvėpuojate. Tuomet sutelkite dėmesį į kūno pojūčius – esate įsitempęs ar atsipalaidavęs? Stebėkite minčių srautą ir kokias emocijas bei nuotaiką jos sukelia. Jei galite, tai įvardykite. Antras etapas – raskite tą emociją, kurią norite labiau patyrinėti. Savęs paklauskite, kaip tą emociją galima pavadinti. Apie ką ji kalba? Kokį poreikį ji atspindi? Išsiaiškinkite, su kuo konkrečiai ta emocija susijusi – gal su žmogumi, situacija? Emocijos susiejimas su konkrečiu žmogumi ar mintimi gali padėti suvokti, iš kur ji atėjo, apie kokį poreikį ji kalba ir ką ta emocija siūlo daryti, be to, ar tikrai tai – geriausias būdas tą poreikį patenkinti. Galiausiai, baigdami pratimą, padėkokite sau už skirtą laiką.“

Nemėgstantiems meditacijų psichologė siūlo išbandyti fizinę veiklą, prisiminti hobius arba jausmus išreikšti dienoraščio puslapiuose: „Fizinė veikla – puikus būdas išnaudoti susikaupusią fizinę įtampą. Kadangi dėl emocinės įtampos vyksta pakitimų ir kūne, toks būdas itin tinkamas. Hobiai taip pat gali padėti nukreipti emocijas tam tikra linkme. Jei mėgstate rašyti, galite savo emocijų analizę atlikti dienoraštyje. Atviri pokalbiai su artimaisiais irgi duoda puikių rezultatų. Svarbiausia – atrasti sau tinkamiausią būdą.“

Parengta pagal „Rimi“ organizuojamo virtualių paskaitų ciklo „Rinkis rūpintis savimi“ paskaitos medžiagą.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top