Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė papildytas diagnostinių tyrimų dėl koronaviruso infekcijos, sukeliančios COVID-19 ligą, metodines rekomendacijas. Šiose rekomendacijose įtraukta naujausia informacija apie diagnostinių tyrimų metodus, jų kokybės kontrolę, taikymo principus ir kitus svarbius tyrimų klinikinius ir epidemiologinius aspektus bei papildyta nauju COVID-19 ligos diagnostikos algoritmu.
Pasak PSO rekomendacijų, SARS-CoV-2 (koronaviruso infekcijos), sukeliančios COVID-19 ligą, diagnostikos ir kitais tikslais yra taikomi įvairūs tyrimo metodai: nukleino rūgščių amplifikacijos, greiti antigeno testai, kiekybinio ir kokybinio antikūnų, genomo sekos nustatymo metodai ir kiti.
PSO rekomendacijose pažymima, kad tyrimai dėl antikūnų – serologiniai tyrimai – nustato antikūnus, kurie atsiranda organizme po susidūrimo su COVID-19 ligos sukėlėju, t. y. SARS-CoV-2 virusu. Pasak PSO, antikūnų tyrimai gali būti labai vertingi dėl daug tikslų. Pavyzdžiui, jie naudingi atliekant seroepidemiologinius tyrimus siekiant nustatyti galimus protrūkius ir padeda įvertinti, kokia gyventojų dalis yra susidūrusi su ligos sukėlėju arba kokios apimties buvo protrūkis.
Taip pat pažymima, kad serologiškai antikūnai gali būti nustatomi tik įvykus serokonversijai, t. y. tik tada, kai organizme po susidūrimo su ligos sukėlėju (po užsikrėtimo) pasigamina pakankamai antikūnų. Kuo ligos eiga sunkesnė, tuo greičiau įvyksta serokonversija, t. y. pasigamina antikūnų, kuriuos galima nustatyti kraujo tyrimais. Šiuo metu žinoma, kad greičiausiai koronaviruso infekcijos antikūnų atsiranda pirmosios ligos savaitės pabaigoje, bet gali užtrukti ir gerokai ilgiau, ypač pas žmones, kurie serga lengva, subklinikine ligos forma. Maksimalus antikūnų kiekis susidaro po 3 ar 4 savaičių nuo ligos simptomų pradžios.
Papildytos PSO metodinės rekomendacijos dėl diagnostinių tyrimų paskelbtos šį rugsėjį.
Visą PSO rekomendacijų tekstą galima rasti šioje nuorodoje.
ULAC inf.