Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga ir jos veiklą remianti Pasaulio lietuvių bendruomenė – organizacijos, kurių ryšių tinklai driekiasi itin plačiai: nuo Airijos iki Argentinos, nuo Austrijos iki Australijos, nuo Kanados iki Japonijos… Šios bendruomenės turėjo ypatingą svarbą Lietuvai kovojant už nepriklausomybę, tačiau šaliai atgavus laisvę jų reikšmė nesumenko – šiandien organizacijos dirba tam, kad lietuvybė pasaulyje klestėtų, kad svetur gimusios kartos nenusigręžtų nuo savo tikrųjų šaknų.
„Bendruomenės – tai vieta, kur susitinka žmonės su panašia patirtimi, istorijomis ir kultūra. Natūralu, kad išeivijos lietuviams yra svarbu burtis draugėn – juk tautiečius vienija tiek daug dalykų!“ – sako vienos iš Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos narių – JAV lietuvių jaunimo sąjungos – pirmininkė Rima Žiūraitis. Su veiklia lietuve kalbėjomės apie svarbiausius šios organizacijos tikslus, jaunimo norą puoselėti lietuviškumą ir jos siekį garsinti šalies istoriją.
Išsiskyrė amerikietiškoje aplinkoje
R. Žiūraitis gimė Berlyne, kur susipažino jos tėvai. Moters mama – lietuvė. Į JAV Rima su šeima atsikėlė, kai jai buvo septyneri. Ji augo klausydamasi močiutės pasakojimų apie Lietuvą.
Amerikoje R. Žiūraitis baigė filosofijos ir politinių mokslų magistrantūros studijas bei gretutines istorijos ir tarptautinių santykių studijas. Nuo mažų dienų dalyvavo lietuviškoje veikloje, lankė skautų būrelį, domėjosi lietuvių kultūra, istorija. Ilgus metus šoka Čikagos lietuvių tautinių šokių grupėje „Spindulys“.
Rima sako, kad lietuviškoji tapatybė ją visuomet išskirdavo amerikietiškoje aplinkoje. „Lietuviški tradiciniai šokiai, dainos ar maistas visad buvo sunkiai suprantami mano draugams“, – šypteli ji.
Kurį laiką Rima vystė projektą, kurio tikslas – surinkti kuo daugiau asmeninių pasakojimų apie kovas prieš sovietų okupaciją tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje. Dabartinės moters veiklos taip pat glaudžiai susijusios su etnine tėvyne. Ji yra Lituanistikos tyrimo ir studijų centro Čikagoje ir Čikagos lietuvių „Rotary“ klubo valdybos narė. Taip pat režisuoja ir prodiusuoja dokumentinį filmą apie Lietuvos laisvės istoriją „Game Changer: Lithuania’s Nonviolent Revolution“. Šio anglų kalba kuriamo filmo tikslas – parodyti pasauliui sudėtingą mūsų tautos kovą. Jame kalbinami lietuvių diasporos atstovai, įvairių šalių vyriausybių nariai, palaikę Lietuvos laisvės siekį, mokslininkai, visuomenės veikėjai ir kt.
Taigi ne veltui dabartinė JAV lietuvių jaunimo sąjungos lyderė buvo nominuota „Globalios Lietuvos lyderių“ apdovanojimams.
Sąjungos veiklos pradžia
JAV lietuvių jaunimo sąjunga, remiantis vle.lt, įkurta 1973 m. per Šiaurės Amerikos lietuvių jaunimo I suvažiavimą Klivlande. Lietuvos sovietų okupacijos metais svarbiausias sąjungos tikslas buvo padėti atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Jos nariai kartu su JAV lietuvių bendruomene rašė laiškus JAV valdžios įstaigoms ir pareigūnams, rengė demonstracijas dėl Lietuvos laisvės. 1974 m. JAV lietuvių bendruomenės ir jaunimo sąjungos nariai aplankė Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso 171 nario įstaigą, tarėsi su 9 senatoriais ir 19 atstovų – siekta paveikti Kongreso narius priimti rezoliuciją dėl Lietuvos sovietinės aneksijos nepripažinimo. 1979 m. Vašingtone surengė protesto akciją prie SSRS ambasados – 18 akcijos dalyvių prisirakino prie ambasados tvoros, buvo suimti policijos, vėliau teisiami; jų bylą, kartu ir Lietuvos laisvės klausimą plačiai nušvietė JAV žiniasklaida. Per 1982 m. Pasaulio lietuvių dienas kartu su Kanados lietuvių jaunimo sąjunga surengė Pasaulio lietuvių jaunimo V kongresą. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990) veiklos kryptys pasikeitė – XX a. pabaigoje trumpam visai atsiribota nuo politinės veiklos (šios nuostatos atsisakyta protestuojant iš Lietuvos atvykusiam studijuoti jaunimui), pagrindiniu tikslu tapo siekis išlaikyti JAV lietuvių išeivijos jaunimo lietuvybę.
„Mes ir dabar norime išlaikyti politiškai aktyvų organizacijos charakterį, skatinti jaunimą jungtis į pilietines iniciatyvas“, – pabrėžia R. Žiūraitis.
Padeda stiprinti jaunimo tautinę tapatybę
JAV lietuvių jaunimo sąjunga bendradarbiauja su JAV lietuvių bendruomene ir stengiasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas jauniems lietuviams įsitraukti į šios organizacijos veiklą. Siekiama įkvėpti jaunimą tapti aktyviais bendruomenės nariais, išlaikyti ir stiprinti lietuvišką identitetą, užmegzti tarpusavio ryšius.
Jaunimo sąjungos nariai skatina jaunus žmones įsitraukti į tokius projektus, kaip „Baltic Advocacy Days“, kuris vykdomas Vašingtone, balsuoti Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose. Rima pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra išlaikyti jaunimo lietuviškumą: „Mano manymu, išeivijoje lietuvių jaunimui yra labai svarbu būti aktyviems savo bendruomenių nariams tam, kad išlaikytų savo tapatybę ir išsaugotų tautos tradicijas.“ Organizacija to siekia kviesdama studentus dalyvauti įvairiuose renginiuose, ragindama prisidėti prie jų organizavimo. Renginiai vyksta didžiuosiuose JAV miestuose, tokiuose kaip Niujorkas, Čikaga, Vašingtonas, Bostonas ir kt. „Tokia veikla yra puiki proga susipažinti lietuvių jaunimui. Tiems, kurie užaugo JAV, ir tiems, kurie atvyko iš Lietuvos dirbti ar studijuoti“, – sako pašnekovė.
JAV lietuvių jaunimo sąjungai priklauso trys aktyvūs skyriai, įsikūrę didžiuosiuose šalies miestuose. Šiuo metu steigiami ir keli nauji skyriai. Į Lietuvių jaunimo sąjungos veiklą įsitraukę apie penkiasdešimt žmonių. „Mes visi siekiame išlaikyti lietuviškumą, išsaugoti Lietuvos kultūros tradicijų pajautą, ypač ateities kartoms, – tai vienas svarbiausių mūsų tikslų“, – pabrėžia R. Žiūraitis. Tai įgyvendinama suburiant Lietuvos jaunimą per vietinius bendruomenės skyrius, taip pat renginiuose, kurie vyksta visos šalies mastu.
„Šiuo metu yra labai daug skirtingų jaunimo organizacijų, tačiau dažnai trūksta bendradarbiavimo ir komunikacijos tarp jų, – pastebi Rima. – JAV lietuvių jaunimo sąjunga siekia būti tiltu, jungiančiu jaunimo veiklas. Norime prisidėti prie Lietuvos jaunimo bendruomeniškumo stiprinimo, organizuoti naujus renginius.“
Moteris atvirauja, kad pastebima liūdna tendencija – baigę vidurinę mokyklą jaunuoliai išvažiuoja mokytis į įvairius universitetus, išsibarsto po skirtingas vietas. „Būtent šio amžiaus atstovų labiausiai trūksta organizacijos veikloje. Dėl šios priežasties JAV lietuvių jaunimo sąjungos projektai yra orientuoti į 18–35 metų žmones, kurie studijuoja ar dar tik pradeda savo karjerą“, – aiškina pašnekovė.
Organizacija siekia sukurti platformą, kuri jungtų visus Amerikoje gyvenančius lietuvius, nepriklausomai nuo jų pomėgių, talentų ar religijos, sudaryti galimybę jaunuoliams susipažinti, bendrauti tarpusavyje, neprarasti ryšio su Lietuva.
Organizacijoje kiekvienas atranda Lietuvą
„Bendruomenės – tai vieta, kur susitinka žmonės su panašia patirtimi, istorijomis ir kultūra. Natūralu, kad išeivijos lietuviams svarbu burtis draugėn – tautiečius juk vienija tiek daug dalykų!“ – įsitikinusi Rima. Bendruomenėse ne tik bendraujama lietuvių kalba, bet ir puoselėjamos tradicijos, dalijamasi išgyvenimais, organizuojamos lietuviams aktualios veiklos, renginiai. Dalytis savo patirtimi, istorijomis su jaunimu, vaikais kviečiami vyresniosios kartos atstovai. Tokie susitikimai itin svarbūs. Ypač tiems jaunuoliams, kurie apie Lietuvą žino itin mažai, galbūt net niekada neturėjo galimybės į ją nuvykti, menkai pažįsta savo šaknis.
Rima, didžiąją dalį gyvenimo praleidusi JAV, sako, kad nors negyvena Lietuvoje, tačiau nešiojasi tėvynę savo širdyje. Bendraudama su tautiečiais pastebi, kad jiems rūpi tai, kas vyksta tėvynėje, jie domisi Lietuvos aktualijomis.
Klesti lietuviškasis gyvenimo būdas
Rima džiaugiasi gyvendama Čikagoje – mieste, kuris, kaip dažnai juokaujama, yra antrasis pagal dydį Lietuvos miestas. Anot jos, kiekviename didesniame ir net daugelyje mažų miestelių iki dabar gyvuoja aktyvios lietuvių organizacijos, klubai. Visoje šalyje yra daug lietuviškų mokyklų, jaunimo būrelių, lietuvių sporto komandų, chorų, šokių grupių, čia veikia Lietuvių skautų sąjunga, Šiaurės Amerikos ateitininkų organizacija ir kt.
„Nepaisant didelio šalies ploto, stebina JAV lietuvių vienybė: kas kelerius metus tūkstančiai dalyvių susirenka į šokių ir dainų šventes. Jaunimas ir vaikai kiekvieną vasarą aktyviai dalyvauja stovyklose“, – pasakoja R. Žiūraitis. Pašnekovė tiki, kad aktyvus dalyvavimas tokiose veiklose prisideda prie lietuvių kalbos bei kultūros saugojimo.
Be išvardytų veiklų, organizuojami ir regioniniai renginiai, tokie kaip Nepriklausomybės švenčių minėjimai, Joninių, Naujųjų metų šventės, Los Andželo lietuvių dienos ir daug kitų. „Nors Amerikoje egzistuoja labai daug kitų tautų bendruomenių, palyginti su panašaus dydžio valstybėmis, lietuvių veikla yra viena iš stipriausių“, – džiaugiasi Rima.
Tam, kad bendruomenės įvaizdis būtų nepriekaištingas, organizacija įdeda daug darbo. Pasak R. Žiūraitis, Lietuvos jaunimo sąjungos organizuojamose šventėse dažnai apsilanko valdžios atstovai, tokie kaip savivaldybių atstovai, merai ir kiti svarbūs asmenys. Sulaukiama ir jų sveikinimo laiškų, padėkų. Toks įvertinimas organizacijai yra labai svarbus.
Be įvairių veiklų organizavimo, gero įvaizdžio palaikymo ir lietuvybės puoselėjimo, bendruomenės nariai siekia bendradarbiauti su kitų tautų organizacijomis. Anot pašnekovės, bendradarbiavimas labai naudingas – keičiamasi patirtimi, idėjomis, žiniomis. „Ateityje planuojame dar glaudžiau bendradarbiauti su latvių, estų, ukrainiečių bei kitomis bendruomenėmis“, – planus atskleidžia Rima.
„Lietuvės“ redakcija