Savanorystė pastaruoju metu vis labiau populiarėja tarp Lietuvos, kaip ir visos Europos, jaunų žmonių, baigusių vidurinę mokyklą ar studijas. Dovilė prieš daugiau nei metus baigė magistro studijas Vilniaus universitete. Iškilus klausimui, ką daryti toliau, jai tinkamiausias sprendimas pasirodė būtent savanorystė. Kovo mėnesio pradžioje Dovilė dešimčiai mėnesių išvyko į Rumuniją. Šios šalies Arado mieste kartu su maždaug 30 jaunų žmonių iš skirtingų šalių ji skiria savo laiką ir energiją darbui su vietiniais vaikais ir bendrai miesto ir šalies gerovei didinti. Mergina sutiko pasidalyti mintimis apie savanorystę, kultūrinius tautų skirtumus, rumuniškąjį stilių ir kita.
Kuo patraukė savanorystė užsienyje?
Visada norėjau išvykti į užsienį ir pagyventi svečioje šalyje. Be to, savanoriauti teko ir Lietuvoje. Sužinojusi apie Europos savanorių tarnybos (EST) galimybes, panorau jomis pasinaudoti.
Gal gali plačiau papasakoti apie šią savanorystės programą?
Europos savanorių tarnyba (EST) – tai tarptautinės savanorystės projektai jauniems žmonėms. Jais siekiama ugdyti jaunimo pilietiškumą, solidarumo jausmą, skatinti kitų kultūrų pažinimą, stiprinti tarpusavio supratimą ir toleranciją. Savanoriais gali būti visi 18–30 metų žmonės. Dalyvaudami šioje programoje savanoriai išvyksta į kitą šalį, joje gyvena ir dirba vietos bendruomenei naudingą nemokamą darbą socialinėje, kultūros, gamtos apsaugos, jaunimo ir visuomenės informavimo ar kitoje srityje. Europos savanorių tarnyba – tai ir mokymosi tarnyba. Dalyvaudami EST projektuose, jaunieji savanoriai ugdo turimus gebėjimus ir įgyja naujų žinių, patirties ir įgūdžių. Norint savanoriauti, reikia susirasti siunčiančiąją organizaciją Lietuvoje, kuri padėtų pateikti paraišką dalyvauti programoje. Vėliau pats savanoris ieško norimo projekto duomenų bazėse, siunčia CV ir motyvacinį laišką ir laukia atsakymo.
Su kokių šalių žmonėmis dalyvauji pasirinktame projekte?
Šiame projekte dalyvauja maždaug 30 žmonių. Yra jaunuolių iš Ispanijos, Vokietijos, Makedonijos, Slovakijos, Latvijos, Lietuvos, Italijos, Lenkijos, Prancūzijos, Turkijos…
Ar nekyla sunkumų bendraujant, bendradarbiaujant?
Sunkumų nekyla, tačiau kultūriniai skirtumai tikrai egzistuoja. Bet bent jau man jie yra linksmi ir įdomūs. Kartais net juokinga, kaip stereotipiškai viskas vyksta. Bene didžiausią nuostabą iš pradžių kėlė asmeninės erdvės suvokimo skirtumai. Savanoriai iš pietinių šalių linkę pasibučiuoti į skruostus pasisveikindami, dažniau apkabinti ir pan. Tai priversdavo krūpčioti! Ispanai po valgio linkę pamiegoti (siesta!) ir šiaip gana dažnai vėluoja. Italai okupuoja virtuvę ir gamina šedevrus. Jie pakraupsta pamatę, kad valgau makaronus su kečupu! Vokiečiai pamišę dėl tvarkos, prancūzai mandagūs ir galantiški…
Ar savanoriauja ne tik jauni, dar nepradėję karjeros, neatradę savo kelio (taip stereotipiškai įsivaizduojamas savanoris), bet ir vyresni žmonės?
Vyresnių žmonių tikrai nemažai. Savanorių, ką tik baigusių mokyklą, nėra. Visi iš mūsų jau baigę studijas. Yra netgi trisdešimtmečių! Daugiausia ispanų. Jie čia atvyksta, nes neranda darbo savo šalyje (Ispanijoje šiuo metu daugiau nei 60 proc. jaunimo neturi darbo). Jiems tai būdas bent metus nesėdėti tėvams ant sprando. Neatradusiųjų savo kelio gyvenime, kaip stereotipiškai manoma, tarp mūsų lyg ir nėra. Dauguma savanorių tiesiog nebijo priimti iššūkių ir trokšta naujovių.
Kaip manai, ko siekia žmonės savanoriaudami Rumunijoje?
Siekia tobulėti patys padėdami vietinei bendruomenei. Taip pat siekia geriau išmokti anglų kalbą, pažinti kitą kultūrą ir šalį, įsileisti į gyvenimą naujų vėjų ir įgyti naujų pažinčių.
Ką tenka veikti savanoriams, kokių užduočių skiriama?
Šiame projekte dirbame su vaikais. Savanoriauju dviejose mokyklose, vaikų namuose ir keramikos centre. Vieną kartą per savaitę vyksta rumunų kalbos pamokos. Mokyklose lankomės po pamokų, todėl dažniausiai užsiėmimai būna judrūs. Keramikos centre padedame mokytojai darbuotis su vaikais. Vaikų namų gyventojams padedame atlikti namų darbus. Kartais vykdome ir skirtingas veiklas, pavyzdžiui, vaikams organizuojame užsiėmimus parke, rengiame ekologines akcijas. Savanorių iniciatyva buvo organizuotas futbolo čempionatas. Jame varžėsi savanoriai ir vietiniai jaunuoliai.
Su kokiais sunkumais teko susidurti šioje šalyje?
Didelių sunkumų nepatyriau, tačiau iš pat pradžių viskas buvo labai neįprasta. Buvo sunku orientuotis mieste, viešajame transporte. „Įsivažiuoti“ į patį projektą, susigyventi su tokia gausybe žmonių taip pat buvo nelengva. Sunkumų kėlė net ir tokie paprasti dalykai, kaip maisto gaminimas virtuvėje, kai šalia sukiojasi dar kokie 3–4 žmonės. Pati Rumunija sunkumų nekelia. Žmonės draugiški, su vietiniais lengva susikalbėti angliškai. Labai neįprasta, jog net ir vyresni žmonės gana gerai kalba angliškai.
Galbūt kas nors Tave erzina šioje šalyje?
Šiek tiek erzina rumuniškas stilius. Jei rumunams ko nors iš tavęs reikia – skubins ir ragins. Jei tau kažko reikia iš jų – visiškai neskubės. Pasigendu lietuviško pareigingumo. Be to, čia pastebiu didelių aplinkos netausojimo problemų. Šiuo metu akis jau baigia priprasti, tačiau vos atvykus labai šokiravo šiukšlynai ir netvarka. Ir vietiniai dėl to nė kiek nesijaudina! Arado mieste, kuriame gyvenu, labai graži architektūra, tačiau jis pats… nušiuręs ir neprižiūrėtas. Man, pratusiai prie Vilniaus parkų gausos, trūksta žalumos miesto gatvėse.
Kokių skirtumų tarp lietuvių ir rumunų teko pastebėti?
Žmonės čia atviresni, šiltesni, greičiau užmezga tarpasmeninį ryšį, tačiau yra suktesni nei lietuviai. Daugiau korupcijos, mažiau tvarkos nei Lietuvoje. Tačiau labai didelių skirtumų tarp lietuvių ir rumunų nepastebėjau.
Ar gali savanorystė padėti apsispręsti dėl tolesnės karjeros?
Manau, gali. Išvykęs iš savo šalies ir atitolęs nuo rutinos, gali geriau įvertinti savo norus. Be to, įmanoma atrasti ir pašaukimą. Viena draugė žada studijuoti socialinį darbą, grįžusi atgal į Ispaniją.
Ko palinkėtum žmonėms, norintiems savanoriauti?
Palinkėčiau nedvejoti ir bent jau pasidomėti šia galimybe. Galima savanoriauti 2–10 mėnesių, rinktis įvairiausius projektus (duomenų bazės: http://europa.eu/youth/evs_database, http://www.youthnetworks.eu/). Be to, juk nieko nekainuoja! Dalyvaujant EST programoje gyvenimo išlaidos apmokamos, savanoriai gauna dienpinigių smulkioms išlaidoms.
Dėkoju už pokalbį.
Linas Matiukas
Nuotraukų autoriai – Ghaith Mohammad ir Łukasz Czartowski