Dažnas mūsų save palepina sausainiais, ir ne tik švenčių metu. Tačiau šie saldumynai pagardinti itin sprangiais priedais, apie kuriuos težino retas. Žmogaus teisių stebėtojų tyrimai atskleidžia, kad jų gamyboje naudojama kakava, cukrus ir palmių aliejus už savęs palieka milijonų žmonių kančių ir nuniokotos gamtos kelią.
28 Europos Sąjungos valstybės, dalyvaujančios projekte „SUPPLY CHA!NGE“, ragina prisijungti prie simbolinės akcijos „Cookie Campaign“. Žmonės kviečiami pasirašyti peticiją, kuri paragintų stambias korporacijas ir prekybos centrus laikytis tarptautinių normų ir įsipareigojimų visoje produktų tiekimo grandinėje.
Plantacijose dirba vaikai
Pasak akcijos iniciatorių, ypač sudėtinga situacija palmių aliejaus gamybos grandinėje. Palyginti su 1970 m., augalinio aliejaus suvartojimas pasaulyje išaugo 6 kartus.
Pietryčių Azijoje, kur išgaunama daugiausia palmių aliejaus, vietiniai netenka savo žemių, masiškai kertami planetos plaučiais vadinami atogrąžų miškai, žūsta jų gyvūnija. Iškirstuose plotuose auginamos palmės, kurių aliejus naudojamas bene visuose kepiniuose, grožio ir buitinėje pramonėje, „ekologiškuose“ biodegaluose.
„Indonezijoje ir Malaizijoje palmių plantacijos užima du kartus didesnį plotą nei Lietuva – apie 131 tūkst. kv. km. Skaičiuojama, kad Indonezijos laukuose dirba per pusantro milijono vaikų. Nemažai jų yra imigrantai, neturintys pilietybės, ir nėra nieko, kas gintų jų teises ar rūpintųsi darbo sąlygomis. Tai šiuolaikinė vergija“, – sako projektą Lietuvoje įgyvendinančio Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro atstovė Vaiva Ramanauskienė.
Ne ką geresnėmis sąlygomis dirba ir suaugusieji. Naujausiais duomenimis, Indonezijos palmių plantacijose darbuojasi daugiau nei 3 milijonai darbuotojų, kurių mėnesinis atlyginimas tesiekia 63 eurus per mėnesį, o darbo valandos neribotos.
Darbuotojai neturi tinkamos įrangos, visas sunkus darbas atliekamas rankomis ir pasitelkiant 20 metrų ilgio lazdas palmių vaisiams numušti. Darbuotojams tenka nešti itin sunkius krovinius. Fiksuojami ir mirties iš nuovargio atvejai.
Valdžia remia išnaudojimą
Siekdami savo akimis pamatyti realią situaciją, projekto dalyviai vyko į Indoneziją ir susitiko su vietos ūkininkais. Korupcija ir smurtas čia – niūri kasdienybė. Pasak dalyvių, susidariusią padėtį itin gerai nusako vieno kaimo istorija.
Su niekuo nepasitaręs vietinės bendruomenės vadovas palmių plantacijų įmonei pardavė bendrą miško plotą. Saugodami mišką nuo sunaikinimo, sukilę gyventojai sugadino įmonės įrangą. Po išpuolio į kaimą atvyko 200 policininkų būrys, jį nusiaubė ir suėmė 20 vyrų. Šie buvo kankinami, žiauriai mušami, jų kūnus nusėjo nudegimai nuo cigarečių. Sukilimas nuslopintas.
„Kai plantacijų įmonė atsikėlė į mūsų žemes, gyvenimas labai pasikeitė. Anksčiau gėrėme šaltinio vandenį, rinkome vaisius ir medieną, valgėme savo užaugintas daržoves. Šiandien viską turime pirkti parduotuvėje. Net ir vandenį“, – pasakojo moteris iš nusiaubto kaimo, panorusi likti anonimu.
Kaip pastebima suomių nevyriausybinės organizacijos „Finnwatch“ tyrime, palmių aliejaus verslas naikina drėgnuosius atogrąžų miškus, taip pat durpynus. Dažnai kyla gaisrai. Plantacijoms laistyti sunaudojami milžiniški kiekiai vandens, teršiamos upės ir natūralūs vandens šaltiniai.
Viskas mūsų rankose
Europos ir trečiojo pasaulio valstybių pilietinės visuomenės organizacijų grupė, suvienijusi jėgas projekte „SUPPLY CHA!NGE“, ne tik siekia atkreipti visuomenės dėmesį į trečiojo pasaulio šalyse vykstantį žmonių išnaudojimą, aplinkosaugos problemas, bet ir siūlo imtis aktyvių veiksmų.
„Atrodytų, ką galime pakeisti šalyje, kuri yra už šimtų tūkstančių kilometrų? Tačiau mes esame vartotojai ir tik mes sprendžiame, ar, pavyzdžiui, pirksime sausainius, kurių sudėtyje yra palmių aliejus“, – sako V. Ramanauskienė.
Šiuo metu visos Europos Sąjungos gyventojai kviečiami pasirašyti peticiją, kurioje reikalaujama sustabdyti trečiųjų šalių darbuotojų išnaudojimą, o iš prekybos centrų reikalaujama atsakingai žiūrėti į verslą.
Ypatingas dėmesys skiriamas prekybos tinklams, prekiaujantiems nuosavais prekės ženklais pažymėtais produktais. Jie raginami rūpintis ne tik mažomis kainomis, bet ir žmonėmis, kurie užaugino ar pagamino produkciją, atsakingai naudoti gamtos išteklius.
„Vienu kompiuterio klavišo paspaudimu mes galime pakeisti tūkstančių likimą“, – ragina V. Ramanauskienė.
Informaciją apie kampaniją ir peticiją rasite čia: https://you.wemove.eu/campaigns/sausainiai-ir-teisingumas