Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Sausų akių liga. Ar ja nesergate?
Šeima ir sveikata

Sausų akių liga. Ar ja nesergate?

Komentarų: 04 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Paraudusios, pavargusios akys, skausmas, perštėjimas, niežėjimas, svetimkūnio jausmas akyse, rytais traiškanojančios akys – atpažįstate save? Tada jus, kaip ir daugiau nei 35 procentus žmonijos, kankina sausų akių liga (SAL). Tai dar vadinama civilizacijos liga, nes į oftalmologus kreipiasi ne tik vyresni žmonės, bet ir jauni biurų darbuotojai, ypač moterys.

Anksčiau vartotas sausų akių sindromo terminas

„Dar neseniai šis sutrikimas buvo vadinamas sausų akių sindromu, tačiau dėl vykstančių sudėtingų procesų, kurie ne tik sukelia akies paviršiaus uždegimą, bet ir sutrikdo visą ašarų gamybos ir apytakos procesą, sausų akių sindromas 2013 m. pradėtas vadinti sausų akių liga“, – sako dr. Edita Puodžiuvienė, LSMU KK akių ligų klinikos gyd. oftalmologė, Kauno oftalmologų klubo pirmininkė. Pasak specialistės, sausų akių sindromas gavo ligos statusą, tad nepakanka slopinti tik jos simptomų – ją, kaip ir kitas ligas, būtina gydyti.

Kokie simptomai?

Dirbantieji moderniai įrengtuose biuruose pastebi, kad, ilgiau pabuvus darbe, ima perštėti akys, jos išsausėja, parausta, – tai sauso patalpų oro ir įtempto ilgo darbo kompiuteriu sukelti simptomai. 1970 metais, pradėjus statyti vadinamąsias „stiklo dėžutes“, viešojoje erdvėje imtas vartoti Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos (PSO) suformuotas nesveiko pastato sindromo terminas. Šio sindromo simptomai – odos, akių, nosies, gerklės gleivinių dirginimas arba sausumas. Tačiau akims kenkia ne tik kondicionieriai, ilgas televizoriaus žiūrėjimas, darbas kompiuteriu, ilgas vairavimas, kai dėl įtempto žiūrėjimo į kelią nemirksint akys išsausėja, bet ir jaunų moterų vartojami kontraceptiniai vaistai.

Moterys serga dažniau

„Kaip parodė epidemiologiniai tyrimai, moterys dažniau nei vyrai kenčia nuo SAL. Šios ligos išsivystymui įtakos gali turėti ir hormonų, pvz., estrogenų, kiekio sumažėjimas. Moterims šių hormonų svyravimai ypač būdingi po menopauzės, nėštumo ar kūdikio žindymo laikotarpiu. Reikėtų nepamiršti, kad kontraceptinės piliulės taip pat gali sukelti akių sausumą, nes jose esantys hormonai keičia moters organizme esančių natūralių hormonų veiklą. Tyrimais įrodyta, kad sumažėjęs androgeno (hormonas, kurį turi abi lytys) kiekis taip pat gali turėti įtakos SAL išsivystymui“, – teigia dr. E. Puodžiuvienė.

Galimi negydomos ligos padariniai

SAL metu plonėja ašaros plėvelė, sumažėja akies optinės sistemos skaidrumas, todėl regėjimas gali pablogėti net 1,3 dioptrijomis. Negydomos ligos padariniai gali būti labai liūdni, nes užsitęsęs akies uždegimas kenkia ragenai: vystosi opos, didėja naujos infekcijos, sukeliančios akies randėjimus, rizika, o tai gali baigtis neišgydomu regos pablogėjimu. Moksliniame tarptautiniame klinikinių tyrimų ir klinikinės praktikos leidinyje „Ocular Surface“ paskelbta SAL kilmę ir gydymo gaires nustačiusios gydytojų grupės rezoliucijoje teigiama, kad pagrindinė sausų akių ligos priežastis – per daug druskingos (hipertoninės) ašaros, todėl gydymo tikslas – apsaugoti ląsteles nuo druskų.

Kaip kovojama su šia liga?

Medicininiais tyrimais išsiaiškinta, kad geriausiai SAL gydo osmoprotektoriai, kurie natūraliai gaminasi žmogaus organizme. Daugiausia jų randama gyvybiškai svarbiuose organuose: širdyje, inkstuose, kepenyse, smegenyse. Šios molekulės gaminasi ir sveikoje akyje: žmogaus ašaros pačios turi osmoprotektorių (L-karnitino, eritritolio, glicerolio), bet, prasidėjus sausų akių ligai, jų nepakanka. Tuo remiantis buvo iškelta hipotezė, kad papildomas osmoprotektorių sulašinimas gali būti veiksmingas kovojant su šia liga.

Druskų kiekio ašarose neįmanoma koreguoti jokiais lašais, nes jų poveikis trunka vos kelias minutes, bet atlikti tyrimai patvirtina, kad osmoprotektorių lašinimas patikimai apsaugo akies paviršiaus ląsteles. Įrodyta, kad osmoprotektoriai (L-karnitinas ir eritritolis) slopina uždegimą, padeda akies paviršiaus ląstelėms išsaugoti vandenį net ir padidėjus druskų koncentracijai ašarose. Nuolat papildant osmoprotektorių atsargas, slopinamas uždegimas, užtikrinama nuolatinė ragenos apsauga, o nemalonūs sausų akių simptomai palaipsniui išnyksta. Šiandien jau patvirtinta, kad osmoprotekcinėmis savybėmis pasižyminčios skirtingos organinės dalelės turi skirtingą poveikį, tad keli osmoprotektoriai kartu veikia daug geriau nei po vieną.

Gydymas osmoprotektoriais iš esmės skiriasi nuo simptominio gydymo įprastais vandeniniais lašais. Gydant šiuo būdu ne slopinami ligos simptomai, o stabdomas pats ligos mechanizmas ir užkertamas kelias uždegimo vystymuisi: osmoprotektoriai kaupiasi ląstelėse, jose išlaiko reikalingą vandens koncentraciją, taip ląsteles apsaugodami nuo sunaikinimo. Prasidėjus osmoprotekcijai, prasideda atkuriamieji akies paviršiaus ir ašarų aparato procesai: ašara vėl turi visus ašarai privalomus komponentus – subalansuotą vandens–druskų kiekį, muciną (gleivinį audinį), lipidų ir imuninę ašaros sistemą sudarančių baltymų.

SAL yra mūsų gyvenimo būdo pasekmė, todėl, norint turėti sveikas akis nekeičiant gyvenimo būdo, osmoprotektorius reikėtų vartoti visada, kai esame šios ligos simptomus galinčioje sukelti aplinkoje.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisMakaronų salotos su kukurūzais ir feta
Kitas straipsnis Įdomybės apie Lietuvos zoologijos sodo žirafas

Susiję straipsniai

Mikrobiotai palankūs įpročiai: kada užtenka mitybos, o kada verta pagalvoti apie probiotikus

21 balandžio, 2026

Žinomi nuomonės formuotojai susitiko sveikatingumo renginyje „Wellness brunch“

20 balandžio, 2026

Kaune – nauja erdvė aktyviam laisvalaikiui: atidaryta dar viena OCR kliūčių trasa

17 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.