2015 m. lapkričio 10–13 dienomis Seime posėdžiaujanti Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija (toliau – Komisija) svarstė Lietuvoje bei užsienio valstybėse gyvenantiems lietuviams svarbius klausimus, išklausė įvairių institucijų atstovų pranešimus.
Komisija, išklausiusi Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko pranešimą apie atskiros vienmandatės rinkimų apygardos užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams įteisinimą, balsavimo internetu galimybes, taip pat atsižvelgusi į sveikinimo metu pateiktą Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės informaciją, išsakė nuomonę dėl Konstitucinio Teismo sprendimo įgyvendinimo aplinkybių, pažymėjo, kad jeigu būtų nuspręsta sudaryti atskirą vienmandatę rinkimų apygardą užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, būtų puiki galimybė išbandyti balsavimą internetu, o jam pavykus – šį balsavimo būdą perkelti į bendrą rinkimų organizavimo sistemą.
Vis dėlto Komisija apgailestavo, kad artimiausias laikotarpis, kada būtų galima įteisinti atskirą vienmandatę rinkimų apygardą užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, būtų ne anksčiau kaip 2020 m.
Komisija, išklausiusi aktualią informaciją dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo tvarkos ir terminų, apgailestavo, kad prašymai dėl pilietybės suteikimo buvo nagrinėjami pernelyg ilgai, tačiau pažymėjo, kad šiuo metu situacija gerėja.
Išklausiusi Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkės Birutės Vėsaitės ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko pranešimus, Komisija nusprendė pritarti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2110(2), kuriame numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas, t. y. Komisija nusprendė pritarti projektui, kuriame siūloma išbraukti sąlygą, jog toks asmuo turi iki 21 m. apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
Komisija taip pat pritarė Pilietybės įstatymo pakeitimo projektui, kuriame numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu asmuo, Lietuvos pilietybę įgijo gimdamas, supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka arba Lietuvos pilietybė buvo atkurta, ir kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei.
Dėl referendumo rengimo – Komisija nusprendė laikytis nuomonės, išdėstytos Komisijos šių metų birželio 4 d. priimtoje rezoliucijoje „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo“, kad šiuo metu nėra tinkamas laikas rengti Lietuvoje referendumą dėl Konstitucijos pakeitimų dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Komisija nepritarė Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektui Nr. XIIP-2980(2).
Apsvarsčiusi pabėgėlių krizės ir valstybės pasirengimo spręsti šią problemą klausimus, išklausiusi pranešimus, Komisija pažymėjo, kad gavo daug vertingos ir išsamios informacijos, kaip Lietuva ruošiasi priimti pabėgėlius iš Sirijos, Irako ar Eritrėjos, taip pat su kokiais sunkumais susiduria kitos valstybės, spręsdamos pabėgėlių problemą.
Komisija posėdžiuose taip pat svarstė socialinio modelio įstatymų projektų galimą įtaką Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį. Komisija pažymėjo, kad buvo atliktas didžiulis darbas ir šie projektai – tai labai didelis žingsnis į priekį, juose numatyta daug teigiamų siūlymų, pakeitimų ir nuostatų. Komisija ragino nedaryti kardinalių pakeitimų tobulinant ir svarstant projektus komitetuose.
Svarstant Lietuvos Respublikos piliečių išnaudojimo užsienyje ir valstybės pagalbos užsienyje nukentėjusiems asmenims klausimą, išklausiusi įvairių institucijų atstovų pranešimus, Komisija nusprendė raginti užsienio lietuvių bendruomenes visais įmanomais būdais padėti užsienyje nukentėjusiems asmenims ir patekusiems į šiuolaikinę vergovę: organizuoti renginius ir jų metu drąsinti nukentėjusius žmones nebijoti pripažinti, kad jie yra išnaudojami, raginti bendruomenes pranešti vietinėms teisėsaugos institucijoms apie tokius išnaudojimo atvejus, vertėjauti nukentėjusiesiems, suteikti jiems reikiamą informaciją. Komisija pažymėjo, kad šioje srityje dirbančios įvairios institucijos ir organizacijos turi glaudžiau bendrauti ir bendradarbiauti, keistis informacija, o ne ieškoti kaltų, kas nepadarė savo darbo. Komisija taip pat apgailestavo, kad aukos nenori bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, nes vis dar bijo, jog visuomenėje vyrauja įvairūs stereotipai, kad aukos pačios kaltos. Vis dėlto Komisija džiaugėsi, kad šioje srityje labai daug dirba bažnyčia, kuri siekia paskatinti aukas bendradarbiauti. Komisija pritarė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko, Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo ir Lietuvos policijos gen. komisaro Lino Pernavo šių metų birželio 26 d. pasirašytam memorandumui „Santalka prieš prekybą žmonėmis ir šiuolaikinę vergovę (Lietuvos Šv. Mortos iniciatyva)“ ir jame išdėstytoms mintims, pasiūlymams, taip pat kvietė ir kviečia užsienio lietuvių bendruomenes jungtis prie šio memorandumo ir skelbti jį plačiai.
Kalbant apie pasiruošimą įgyvendinti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą, buvo pažymėta, kad dar 2012 m. balandžio 26 d. Seimas priėmė nutarimą 2018 metus paskelbti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais, o 2013 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybė sudarė darbo grupę ir pavedė jai parengti valstybės atkūrimo šimtmečio programą. Šios darbo grupės vadovas Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus Komisijos posėdžio dalyvius išsamiai supažindino su šia programa, papasakojo, kokie planuojami renginiai, kokie bus pagrindiniai šios šventės akcentai. Komisija pažymėjo, kad būtina dar plačiau informuoti ir įtraukti visuomenę, užsienio lietuvių bendruomenes tiek į pasirengimą įgyvendinti programą, tiek į pačius renginius.
Nagrinėjant temą dėl žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose skelbiamos informacijos apie emigraciją, atsižvelgus į temos aktualumą, jautrumą ir iškylančias problemas, buvo nuspręsta šį klausimą nagrinėti ir kitame Komisijos posėdyje kartu su Seimo Migracijos komisija.
Pažymėtina, kad Komisija, atsižvelgusi į tai, jog kai kuriomis temomis jau buvo pareiškusi nuomonę ne kartą, šįsyk nusprendė nerašyti rezoliucijų. Apie nagrinėtus klausimus ir priimtus dėl jų sprendimus Komisija informavo spaudos konferencijoje
Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. – O. Posaškova)