Sala tarp Amerikos ir Europos, atskirta nuo viso pasaulio. Sala, kurią pelnytai galima pavadinti viena gražiausių vietų žemėje. Tai Islandija – pilna ugnikalnių, geizerių, sustingusios lavos laukų. Pasigėrėti egzotišku gamtovaizdžiu čia plūsta turistai iš visų pasaulio pusių. Nuotykių ieškotojai už įspūdžius Islandijoje pasirengę kloti tūkstančius.
Trys šimtai tūkstančių vietos gyventojų svečius priima išskėstomis rankomis. Tiesa, kuo toliau, tuo darosi sunkiau. Islandų yra tiesiog per mažai, kad spėtų tvarkytis su vis didėjančiu turizmu. Šalyje sparčiai daugėja ir imigrantų. Tik, kitaip nei daugelyje kitų Skandinavijos valstybių, beveik visi naujakuriai yra europiečiai. Didžiausia užsieniečių bendruomenė Islandijoje yra lenkai. Lietuviai, naujausiais statistikos duomenimis, yra antri. Skaičiuojama, kad kas dešimtas šios salos užsienietis yra kilęs iš mūsų šalies. Čia taip pat keliasi gyventi danai ir vokiečiai.
Šį antradienį LRT projektas „Emigrantai“ pradeda pasakojimų ciklą apie Islandijoje nutūpusius lietuvius. Kodėl jie pasirinko gyvenimą šioje saloje? Kaip gyvena? Ką dirba? Kiek uždirba? Su kokiomis problemomis susiduria ir kas jiems kelia džiaugsmą?
Pirmoji istorija – apie Liną Kumpaitį. Iš gimtojo Vilniaus į Islandiją jis išvyko prieš penketą metų. Šiandien trisdešimtmetis Linas – patyręs gidas, padedantis atskleisti unikalios šalies grožį.
„Buvau tapęs pinigų vergu“, – sako Linas, Lietuvoje gaudavęs išties įspūdingą atlyginimą. Tačiau didėjanti banko sąskaita ėmė nebedžiuginti. Galvoje vis kirbėjo mintis, kad gyventi vien dėl turto neverta. „Lietuvoje studijavau verslą 5 metus ir Suomijoje buvau pusę metų, studijavau tarptautinį verslą, pradėjau dirbti šeimos versle. Perki pigiau ir parduodi brangiau, tai toks ir verslas“, – pasakoja Linas Kumpaitis. Vyras nusprendė, kad užteks dirbti tik sau ir piniginei. Metas tapti naudingam visuomenei, negaunant už tai jokio atlygio. Internete jis susirado įvairių savanorystės projektų ir ilgai negalvodamas, ką ir kur reikės daryti, išsiuntinėjo savo gyvenimo aprašymą po visą pasaulį.
Linas apsigyveno specialioje savanorių stovykloje gamtos apsuptyje, per šimtą kilometrų nuo Islandijos sostinės Reikjaviko. Tai buvo neįgaliųjų bendruomenė, kuriai lietuvis pasiryžo kiek įmanoma pasitarnauti. Savanorystė pakeitė jauno iš verslo pasaulio atėjusio lietuvio požiūrį į gyvenimą. Susiformavo naujos vertybės, nauji tikslai ir norai. „Tapau kitu žmogumi ir už tai dėkoju Islandijai“, – dabar sako Linas. Turbūt daugeliui jūsų kyla klausimas: kaip šiais laikais įmanoma gyventi tiesiog iš idėjos? Už kokius pinigus valgyti? Už ką apsirengti? Linas juokiasi ir sako, kad nereikia savęs apkrauti egzistenciniais klausimais: „Kai atsiranda problema – imi ir su ja tiesiog susitvarkai.“
LRT