Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kartu su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene kreipėsi į Kauno miesto ir rajono savivaldybes siūlydami pagerinti moksleivių mitybą ugdymo įstaigose – ilginti pietų pertraukas, maistą tiekti ne porcijomis, kaip yra šiuo metu, o švediško stalo principu. Šiam bandomajam projektui pasiteisinus, toks modelis būtų diegiamas ir kitose šalies mokyklose.
„Turime pripažinti, kad Lietuvos moksleivių mityba yra prasta ir norint ugdyti sveiką jaunąją kartą yra būtina taisyti nusistovėjusį modelį, todėl remiantis užsienio šalių patirtimi buvo pasiūlytas visiškai naujas mitybos planas. Kaunas ir Kauno rajonas šiam bandomajam projektui buvo pasirinktas neatsitiktinai. Čia valdžia jau atkreipė dėmesį į keistiną situaciją, bandė ją gerinti kitais būdais ir yra atvira inovatyvioms idėjoms“, – sako sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
Kauno rajonas jau yra išbandęs švediško stalo modelį kai kuriose mokyklose, o Kauno miestas kaip tik šiuo metu svarsto maitinimo organizavimo gerinimą ugdymo įstaigose.
Ministro A. Verygos teigimu, mitybos specialistai rekomenduoja, kad pietūs būtų organizuojami ne vėliau kaip praėjus 4 val. nuo pamokų pradžios. O vaikų ir jaunimo aptarnavimui pietų metu pagerinti rekomenduojama rasti galimybę pailginti pertraukas iki vienos valandos.
„Galbūt vaikai pavalgyti spėja ir greičiau, tačiau tuomet iškyla kokybės klausimas. Pietų pertrauka skirta ne tik pavalgyti, jos metu reikia ir pailsėti, kad būtų galima toliau kokybiškai mokytis. Valgymas paskubomis nėra palankus sveikatai. Man pačiam, kaip tėvui, yra svarbi vaikų sveikata ir ugdymo įstaigos yra viena iš tų vietų, kuriose ta sveikata turi būti pasirūpinta“, – teigia ministras A. Veryga.
Kita dažna problema, su kuria susiduriama, yra ta, kad moksleiviams patiekiamas maistas porcijomis. Tačiau visi žino, kad jie būna išrankūs ir suvalgo tikrai ne viską, tad gauna nepakankamą kalorijų ir naudingų medžiagų kiekį. Todėl rekomenduojama sudaryti galimybę moksleiviams pasirinkti iš kelių karštųjų pietų patiekalų ir kelių garnyrų.
Geriausias būdas tai įgyvendinti būtų maisto patiekimas švediško stalo principu. Tai yra moksleiviams turi būti sudarytos galimybės patiems įsidėti maisto. Taip jie galėtų pasirinkti, ko norėtų tą dieną, ir patys susiformuotų pakankamą jo kiekį. Tai itin aktualu tiems jauniems žmonėms, kurie turi alergijų ar netoleruoja tam tikrų maisto produktų.
Be to, moksleiviams turi būti suteikta galimybė patiems atsinešti maistą iš namų. Už tokio maisto kokybę būtų atsakingi vaiko tėvai ar globėjai.