Jau pirmosiomis euro įvedimo Lietuvoje dienomis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi nemažai vartotojų, teigiančių, kad kai kuriems didiesiems prekybos tinklams priklausančiuose prekybos centruose grąža atiduodama ne eurais, o litais. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas sako, jog tokiais veiksmais verslo subjektai pažeidžia Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostatą, kurioje vienareikšmiškai pažymima, kad pirmąsias 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos atsiskaitant grynaisiais pinigais litais grąža duodama tik eurais.
Pasak Felikso Petrausko Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyti atvejai, kai yra pagrįstų priežasčių, dėl kurių to negalima padaryti. Per minėtą 15-os dienų laikotarpį automatinėse prekybos (paslaugų teikimo) vietose, kuriose įplaukos registruojamos ir prekės išduodamos (paslaugos suteikiamos) be kasininko ar kito darbuotojo, atsiskaitoma eurais, jeigu nėra galimybės atsiskaityti abiem valiutomis. Pasibaigus šiam laikotarpiui atsiskaityti automatinėse prekybos (paslaugų teikimo) vietose galima tik eurais. Išimtys taip pat numatytos ir viešojo transporto priemonėms bei taksi: atsiskaitant litais grąža gali būti duodama ir litais, o atsiskaitant eurais grąža turi būti duodama eurais.
Feliksas Petrauskas pažymi, kad atsižvelgiant į smulkiųjų ir vidutinių verslininkų pageidavimus buvo nustatytos ir dar kai kurios išimtys. Pagrįstomis priežastimis grąžą atiduoti litais gali būti ir tokie atvejai, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas dėl darbo pobūdžio neturi galimybės su savimi turėti pakankamai grynųjų eurų (pvz., kurjerio paslaugų teikėjas) arba kai vienu kartu atiduodamos grąžos dydis neproporcingai viršija perkamos prekės ar paslaugos kainą ir tokiu atveju pardavėjas ar paslaugų teikėjas atidavęs grąžą nebeturėtų apyvartinių lėšų eurais. Pagrįsta priežastimi grąžą atiduoti litais galima laikyti ir tokį atvejį, jei dienos apyvarta gerokai viršija įprastinę ir dėl to pardavėjas ar paslaugų teikėjas nebeturi eurų atiduoti grąžai. Bet kokiu atveju pardavėjas ar paslaugų teikėjas paprašytas turės pateikti tinkamus įrodymus, kad dėjo visas pastangas apsirūpinti eurais / eurų monetomis grąžai (t. y. buvo užsisakęs / sudaręs su banku sutartį dėl eurų / eurų monetų užsakymo 2014 m. gruodžio mėn., įsigijo pakankamai euro / eurų monetų rinkinių ir pan.).
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas perspėja, kad šios išimtys taikomos tik smulkiajam ir vidutiniam verslui ir jomis neturėtų piktnaudžiauti didieji verslo subjektai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir kitos 17 kompetentingos priežiūros institucijos operatyviai reaguos į kiekvieną vartotojų skundą ir išsiaiškinusios pažeidimus taikys Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatytą atsakomybę.
Už šio įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriamas įspėjimas, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – įspėjimas arba bauda iki vieno tūkstančio litų. Už pakartotinį pažeidimą fiziniams asmenims skiriama bauda iki penkių tūkstančių litų, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – bauda nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų. Feliksas Petrauskas pažymi, kad už ypač šiurkščius euro įvedimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus gali būti taikoma ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nustatyta atsakomybė, kai komercinės veiklos subjektams gali būti taikoma iki vieno šimto dvidešimties tūkstančių litų bauda, jeigu ši bauda neviršija šešių procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos inf.