Tris mėnesius dirbantys žmonės galėjo dalyvauti projekto „Fizinio aktyvumo skatinimas darbo vietose“ veiklose. Beveik pusė dalyvių įvertino, jog jų sveikata pagerėjo.
Dalyvių įspūdžiai
„Pagerėjo savijauta, būnu aktyvesnis darbo metu“, „Projektas pastūmėjo rūpintis savimi“, „Nustojo skaudėti sprandą, pagerėjo laikysena“, „Priverčia judėti, kai esu aptingęs“, „Pasirodo, kad labai paprasta pradėti rūpintis savo sveikata“, – tokiais įspūdžiais besibaigiant projektui dalijosi jo dalyviai.
Tris mėnesius projekte dalyvavo apie 200 AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos ir Kėdainių rajono policijos komisariato darbuotojų ir pareigūnų. Projekto pradžioje, įvadinėse paskaitose, fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistai kineziterapeutai Vidmantas Zaveckas ir Sonata Martuitaitienė supažindino su fizinio aktyvumo darbo vietose privalumais ir būtinybe rūpintis savo sveikata. Vėliau kas savaitę darbuotojai ir pareigūnai buvo kviečiami į įvairias fizinio aktyvumo veiklas: kalanetikos, pilateso, jogos, dinamines mankštas, šiaurietiškojo ėjimo užsiėmimus, savimasažą, kovos menų treniruotes ir praktines paskaitas apie stuburo sveikatą.
Beveik pusė dalyvių džiaugiasi pokyčiais
Tiek projekto pradžioje, tiek pasibaigus projekto veikloms, darbuotojai buvo prašomi įvertinti savo sveikatą.
Po projekto 44 proc. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir 42 proc. Kėdainių rajono policijos komisariato darbuotojų ir pareigūnų, kurie dalyvavo visose arba keliose projekto veiklose, teigė, jog jų sveikata pagerėjo. Net 78 proc. geležinkelio darbuotojų ir 58 proc. policininkų tvirtino, jog jiems projektas „Fizinio aktyvumo skatinimas darbo vietose“ buvo naudingas.
Projekto dalyviams labiausiai patiko ir daugiausia naudos davė įvairios mankštos, kurių metu jie ne tik mankštinosi, bet ir buvo mokomi savarankiškai atlikti įvairius tempimo pratimus, šiaurietiškojo ėjimo pamokos ir mokytojų geranoriškumas ir dėmesys.
Nauda ne tik darbuotojams, bet ir įmonėms
Darbuotojai įvertino ir projekto naudą įmonei. Jie teigė, kad darbuotojai susidraugauja, pabendrauja neformalioje aplinkoje, jie skatinami labiau rūpintis savo sveikata, atsipalaiduoja, o sveikesni darbuotojai yra darbingesni. Pareigūnai pasidžiaugė, kad vadovybė leido darbo metu jiems rūpintis savo sveikata, tačiau visi pasigedo užsiėmimuose pačių vadovų.
Pasibaigus projektui beveik pusė darbuotojų teigė norį, jog fizinio aktyvumo veiklos darbe tęstųsi, o daugiau kaip trečdalis tikino tęsią fizinio aktyvumo užsiėmimus savarankiškai.
Projekto rezultatas
Vienas iš svarbiausių projekto rezultatų – remiantis projekto patirtimi parengtos rekomendacijas, kaip veiksmingai vykdyti fizinio aktyvumo skatinimo programas darbo vietose, skirtas visuomenės, profesinės sveikatos priežiūros ir kitiems specialistams. Šias rekomendacijas galima rasti Higienos instituto puslapyje.
„Tikimės, jog šio projekto dalyviai taps geruoju pavyzdžiu kitoms Lietuvos įmonėms ir įstaigoms. Šiuo projektu norime paskatinti kitas įmones ir įstaigas atkreipti dėmesį į savo darbuotojų fizinį aktyvumą ir kviečiame kartu kurti darbuotojų sveikatos stiprinimo kultūrą Lietuvoje. Labiausiai džiugina gerėjanti projekto dalyvių savijauta ir jų patyrimas, kad rūpintis savo sveikata darbe yra būtina, o svarbiausia – įmanoma“, – teigia projekto koordinatorė Sigita Vičaitė.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį
Darbo vietose žmonės praleidžia apie 60 proc. savo aktyvaus dienos laiko.
Ilgas sėdėjimas, nepatogūs priverstiniai judesiai ir mažas judrumas yra stiprūs daugelio ligų rizikos veiksniai. Svarbu ne tik skatinti būtiną kasdienį fizinį aktyvumą, bet ir informuoti žmones apie pratimus, kurie padėtų išlaikyti taisyklingą laikyseną, lankstumą ir išsaugoti gerą kaulų, raumenų sistemų būklę.
Tik maža dalis įmonių vykdo sveikatos stiprinimo programas, o vykdomos veiklos dažnai būna pavienės, netęstinės.
Atlikus sveikatos stiprinimo programų poreikio vertinimo tyrimą, paaiškėjo, jog daugiau kaip pusė darbuotojų skundžiasi nugaros ir sprando, sąnarių ir pasikartojančiais galvos skausmais. Apie 90 proc. tirtų darbuotojų dirba sėdimąjį darbą.
Mokslo tyrimai rodo, jog įgyvendinant sveikatos stiprinimo programas galima pailginti žmonių darbingumo trukmę, sumažinti darbuotojų sergamumą, padidinti motyvaciją ir pasitenkinimą darbu, darbo našumą ir taip sumažinti ekonominę naštą darbdaviams.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro informacija