Dienos trumpėja, oras darosi vis šaltesnis ir palengva pradedame jausti Kalėdų dvasią. Drauge su Kalėdų nuotaikomis artinasi ir galybė pasirengimo didžiausiai metų šventei darbų: organizavimas, apsipirkimas, dekoravimas, dovanų pakavimas, eglutės puošimas ir šventinių patiekalų gaminimas. Tiek daug darbų turi būti nuveikta prieš tai, kol bus galima įsijausti į šventinę Kalėdų dvasią ir drauge su savo artimaisiais pasidžiaugti jaukumu. O kas lieka atsakingas už visus šiuos pasirengimo darbus ir kiek streso tai sukelia? „Lidl“ užsakymu „Nielsen“ atliko detalią apklausą apie Kalėdas – buvo apklausta 20 800 žmonių iš 25 Europos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų.
Apklausa parodė, kad, nepaisant šalies, kurioje gyvena, visi respondentai sutinka: Kalėdos reiškia būti kartu su artimiausiais, mėgautis skaniu maistu ir keistis dovanomis. Bet apklausa atskleidė ir tai, ką daugelis žmonių seniai įtarė: visose šalyse ruošimasis ir planavimas Kalėdoms pirmiausia yra moterų rankose, nors atskiri darbai skirtingose šalyse gali būti patikėti ir vyrams. 66 proc. apklaustų moterų sakė, jog jos organizuoja žiemos šventes, 75 proc. moterų perka dovanas ir net 78 proc. moterų yra atsakingos už Kalėdų dekoracijas. Tai nulemia moterų požiūrį į Kalėdas ir paaiškina, kodėl jos jaučia švenčių stresą gerokai stipriau nei vyrai. 46 proc. moterų ir tik 37 proc. vyrų atsakė „taip“, kai buvo užduotas klausimas „Ar Kalėdos jums asocijuojasi su stresu?“
Psichologė Tulija Ortner (Tuulia Ortner) rekomenduoja: „Yra trys paprasti būdai, kaip sumažinti stresą per Kalėdas. Pirmiausia, reikia „susimažinti“ lūkesčius apie tai, kas yra sėkminga šventė. Pavyzdžiui, suplanuokite paprastesnę vakarienę užuot gaminę sudėtingą trijų patiekalų meniu. Antra, pradėkite pasirengimą šventėms anksčiau nei įprastai ir iš anksto aptarkite galimybes pasidalyti darbais su šeimos nariais. Trečia, pakeiskite savo požiūrį – būsimas užduotis priimkite kaip galimybes augti, o ne kaip baimes, pripildytas nuogąstavimų, jog gali nepasisekti.“
Moterys beveik visada pačios susikuria stresą, stengdamosi užtikrinti, kad šventė visiems išliktų džiaugsmingu prisiminimu. Tačiau drauge daugelis jų jaučiasi labiau įpareigotos tas kelias savaites iki Kalėdų. Bet skirtingose šalyse prieškalėdinės įtampos lygis skiriasi. Pavyzdžiui, streso lygis tokiose valstybėse, kaip Vokietija, Didžioji Britanija, JAV, Austrija ir Airija, vidutiniškai yra 55 proc., tai yra 12 procentinių punktų didesnis nei 25-ose apklausos šalyse (viso tyrimo vidurkis – 43 proc. respondentų patiria prieškalėdinį stresą). Prieškalėdinis laikotarpis taip pat labai įtemptai išgyvenamas Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje (vidurkis – 53 proc.), Čekijoje (67 proc.) ir Slovakijoje (59 proc.). Moterys pietryčių Europoje pasiruošimo Kalėdoms klausimu yra labiau atsipalaidavusios: tik 28 proc. jų apibūdino prieškalėdinį periodą kaip įtemptą.
Lietuviai jaučia stresą dėl dovanų
Nuomonės apie Kalėdas Rytų Europoje itin skiriasi. Maždaug pusė Čekijos, Lietuvos ir Slovakijos moterų norėtų daugiau pagalbos ir galimybės atsipūsti. Apie 65 proc. lenkių, 60 proc. slovakių ir apie 66 proc. lietuvių laikosi nuomonės, kad Kalėdos nebūtų tikros, jei jos negalėtų visko suruošti pačios. Daugiausia streso Kalėdos sukelia Slovakijoje ir Slovėnijoje. Apie pusę respondentų Čekijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje sutiko, kad prieš Kalėdas suintensyvėję darbai ir būtinybė visur suspėti – tikra našta. O štai Lietuvoje pagrindinis streso šaltinis – išrinkti ir nupirkti dovanas (42 proc. apklaustųjų) ir pasiruošimo darbai planuojant šventę ir gaminant valgius (41 proc.).
Didžioji dauguma lietuvių Kalėdas švenčia su tėvais (60 proc.), su partneriu ar sutuoktiniu (54 proc.) bei su vaikais (52 proc.) ir tik 2 proc. tautiečių Kalėdas pasitinka vieni. Į klausimą, kokie Kalėdų atributai jiems mieliausi, lietuviai vardijo: didelė kompanija (71 proc.), Kalėdų eglė (96 proc.), kalėdinės dekoracijos (96 proc.) ir tradiciniai Kalėdų patiekalai (69 proc.). Tačiau jeigu galėtų laisvai rinktis, net 47 proc. apklaustų lietuvių Kalėdas mielai švęstų keliaudami ar atostogaudami.
Į atvirą klausimą, kaip koks žymus žmogus norėtų sutikti Kalėdas, daugiausia lietuvių atsakė: kaip popiežius (2 proc.), kaip Kalėdų Senelis (2 proc.) arba kaip Marijonas Mikutavičius (2 proc.).