Pradinis / Žmonės / Teisininkė Dobilė Minkutė: „Sugrįžti į Lietuvą paskatino karjeros galimybės“

Teisininkė Dobilė Minkutė: „Sugrįžti į Lietuvą paskatino karjeros galimybės“

Daugeliui šiuolaikinių įmonių tenka stebėti, analizuoti tarptautinę rinką, bendrauti ir bendradarbiauti su žmonėmis iš viso pasaulio, todėl pastaruoju metu į Lietuvą iš užsienio sugrįžtantiems tarptautinės teisės specialistams atsiveria naujos karjeros galimybės. Tai patvirtinti gali profesinę patirtį net penkiose šalyse kaupusi ir didelį žinių bagažą į tėvynę parsivežusi Dobilė Minkutė. „Norėjau daugiau stabilumo, kuriam laikui užmiršti lagaminus, tačiau gavau kur kas daugiau, nei tikėjausi“, – džiaugiasi jaunoji teisininkė.

Dobilė Minkutė
Dobilė Minkutė

Dobile, nuo pat mokyklos laikų esate aktyvi jaunimo organizacijų narė, savanorė. Dalyvavote „The Duke of Edinburgh’s International Award“ („DofE“) apdovanojimų programoje. Papasakokite, kur savanoriavote, kokie buvo Jūsų darbai, užduotys.

Savanorystę galėčiau įvardyti kaip vieną iš daugiausia prie mano asmenybės ugdymo, stiprinimo prisidėjusių veiklų. Tapau savanore vedama noro susipažinti su aktyviais bendraamžiais, turiningai praleisti laisvalaikį, išbandyti naujas veiklas, pasisemti žinių, įgyti vertingos patirties. Vykdžiau veiklą įvairiose organizacijose: Jaunimo Europos komandoje, neformalaus mokymosi klube „MES“, Europos jaunimo parlamente Lietuvoje, Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos jaunimo taryboje, Mokomajame Europos parlamente.

Tekdavo atlikti įvairiausias užduotis – nuo renginių organizavimo, pranešimų skaitymo konferencijose iki senų pastatų renovavimo ir vaidinimo viešuose spektakliuose. Dažniausiai savanoriaudavau jaunimo draugijose, tačiau artimos širdžiai buvo ir kitos veiklos, kurias vykdžiau už šių organizacijų ribų.

„DofE“ apdovanojimų programa prisidėjo prie drąsos, stiprybės, valios, bendruomeniškumo ir daugelio kitų savybių ugdymo. Užduotys buvo labai įvairios: stovyklų vaikams organizavimas, aplinkos tvarkymas, studijų galimybių pristatymas jaunimui ir kitokios veiklos. Ypač įsiminė keturias dienas trukęs žygis Slovėnijos kalnuose. Jame kartu su keturiais bendrakeleiviais 35 laipsnių karštyje žygiavome tarp meškų šėryklų. Buvo sunku ir fiziškai, ir morališkai, tačiau komandos ryžtas, vienybė vedė mus pirmyn. To niekada nepamiršiu.

Ką savanorystė suteikia žmogui?

Manau, kad savanoriška veikla žmogui duoda labai daug. Galbūt dėl šios priežasties ir pati taip aktyviai į ją įsitraukiau. Visų pirma, savanorystė leidžia susipažinti su bendraminčiais, kurie taip pat, kaip ir tu, įžvelgia visuomeninės veiklos vertę, nori daryti daugiau ir nuolatos kelia sau iššūkius. Antra, tai būdas įgyti įgūdžių, kurių niekas neugdo nei mokykloje, nei universitete: planuoti laiką, veiklas, bendrauti su rėmėjais, rašyti projektus, vertinti kritines situacijas ir pan. Trečia, savanorystė leidžia patirti jausmą, kurio nenusipirksi už jokius pinigus. Jausmą, kuris motyvuoja duoti, o ne tik gauti.

Kaip minėjote, buvote Jaunimo Europos komandos narė. Papasakokite apie šią patirtį.

Jaunimo Europos komanda – nuostabi organizacija, globojama ir koordinuojama Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje. Ši institucija ir jos darbuotojai daug investuoja į komandos narius – vyksta įvairūs mokymai, konferencijos, suteikiamos galimybės tobulėti, plėsti žinias apie Europos Sąjungą. Jaunimo organizacijos dažniausiai turi mažiau finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kurie suteiktų galimybę taip profesionaliai koordinuoti savo narių veiklą.

Būdama Jaunimo Europos komandos nare, organizuodavau protmūšius, debatus, Europos egzaminą, Europos dieną, vesdavau pamokas mokyklose, dalyvaudavau konferencijose, mokymuose. Turėjau galimybę aplankyti Europos Komisijos būstinę Briuselyje. Dabar esu šios komandos alumnų draugijos narė. Prisidedu prie naujų narių atrankos, dalyvauju įvadiniuose mokymuose naujiems nariams, dalijuosi savo sukaupta patirtimi.

Baigusi mokyklą nusprendėte siekti teisininkės karjeros. Kuo patraukė ši studijų kryptis?

Nuo pat mažens žinojau, kad noriu būti teisininke. Mane visuomet žavėjo žmonės, kurie moka argumentuotai pateikti savo nuomonę, pasižymi iškalba, analitiniu mąstymu. Teisė – viena seniausių mokslo šakų, tarsi pamatas, ant kurio stovi bendruomenės ir valstybės. Todėl norėjosi apie tai sužinoti daugiau ir vieną dieną pačiai prisidėti prie tokių pamatų kūrimo. 

Studijavote teisę net penkiose skirtingose šalyse – Prancūzijoje, Olandijoje, Italijoje, Belgijoje ir Izraelyje. Ar tai lėmė noras įgyti daugiau profesinės patirties? O galbūt tikėjotės atrasti save vienoje iš šių šalių?

Šį sprendimą lėmė tiek noras įgyti daugiau profesinės patirties, tiek noras kuo daugiau pamatyti, pažinti, suprasti skirtumus tarp įvairių teisinių sistemų ir teisę praktikuojančių žmonių. Dažnas gyvenamosios vietos keitimas, tarptautinė patirtis, be abejo, turi ir savų trūkumų. Neslėpsiu, kad būdavo akimirkų, kai labai nesinorėdavo palikti visko, ką jau prisijaukinai naujoje šalyje, o lagaminus troškau paslėpti kuo toliau, kur niekas jų nematytų. Dažnai keisdamas gyvenamąją vietą, negali sukurti artimo ryšio su žmonėmis, negali surasti traukinių stoties be GPS, o kartais net nežinai, kur vaisių ir duonos skyriai naujose parduotuvėse. Keliaujant tokie dalykai žmonių tikrai nevargina, priešingai – netgi džiugina ir teikia žavesio, tačiau kai nuolatos gyveni tokiu ritmu, viskas atrodo kitaip. Kaip dažnai sakau, daugelyje šalių buvau apsistojusi per ilgai kaip turistė ir per trumpai, kad galėčiau jaustis visaverte to krašto ar miesto dalimi.

Užsienyje praleidote nemažai laiko. Kas paskatino sugrįžti į gimtinę?

Sugrįžti į tėvynę mane paskatino karjeros galimybės. Iš tiesų nelabai žinojau, ko tikėtis iš Lietuvos darbo rinkos. Mąsčiau, ar situacija bus tokia, kaip sako didžioji dalis likusių čia ir mažoji dirbančių užsienyje. Negaliu teigti, kad visuomet svajojau sugrįžti. Norėjau daugiau stabilumo, kuriam laikui užmiršti lagaminus, tačiau gavau kur kas daugiau, nei tikėjausi.

Dalyvavau keliuose darbo pokalbiuose, gavau puikius darbo pasiūlymus ir norėjau kuo greičiau išbandyti naują profesinį vaidmenį. Užsienyje, tik pabaigus universitetą ir norint pradėti dirbti, neretai reikia atlikti podiplominę praktiką, už kurią nemokama, o veiklos pobūdis ir atsakomybė yra labai riboti. Todėl, gavusi vienos Lietuvos advokatų kontoros pasiūlymą dirbti visu etatu, apsvarsčiusi visus privalumus ir trūkumus, nusprendžiau pasilikti. Dabar labai tuo džiaugiuosi.

Ko pasiilgdavote būdama toli nuo namų?

Galbūt skambės banaliai, tačiau būdama užsienyje pasiilgau šeimos, draugų, namų jaukumo, kurį susikurti svetur, ypač dažnai keičiant gyvenamąją vietą, deja, pavyksta ne visuomet. 

Šiuo metu dirbate advokatų kontoroje – konkurencijos teisės srityje. Kokia yra Jūsų darbo diena? Su kokiais iššūkiais susiduriate?

Tapus didžiausios advokatų kontoros Lietuvoje dalimi, kiekviena diena man suteikia naujų galimybių ir nėra jokios monotonijos. Draugai, aplinkiniai vis paklausia, kaip toks sausas darbas gali patikti, bet išsamiau papasakojus, ką aš tame sausame darbe veikiu, ne vienas užsigeidžia sužinoti daugiau, užplūsta klausimų liūtis.  

Dirbu su labai skirtingomis rinkomis – nuo farmacijos iki transporto ar reklamos. Todėl iššūkių gilinantis į naujas sritis niekuomet netrūksta. Iš pradžių buvo sunku priprasti prie įtempto darbo ritmo, intensyvios dienotvarkės. Ypač kai reikėdavo rasti laiko papildomoms veikloms – rusų kalbos pamokoms, sportui, Lietuvos frankofonų draugijos susitikimams. Vis dar bandau priprasti prie pasikeitusio gyvenimo ritmo ir prioritetų, stengiuosi tinkamai susiplanuoti savo laisvalaikį, atrasti vidinę pusiausvyrą.

Kuo skiriasi lietuvių ir kitų kultūrų advokatai? Neretai girdime, kad, pavyzdžiui, italai yra labai greit užsiplieskiantys, o lietuviai – ramūs, kuklūs žmonės. Ar taip yra ir teisininko darbe?

Teko dirbti advokatų kontoroje Prancūzijoje ir bendrauti su skirtingų tautybių advokatais, tačiau nepasakyčiau, kad darbe tautų skirtumai itin ryškūs. Nesvarbu, kuriame pasaulio kampelyje praktikuoji teisę, svarbu analitiškai mąstyti, kelti klausimus, pasitikėti savimi, mokėti priimti pastabas, mokytis iš klaidų, suprasti kliento lūkesčius. Šiomis savybėmis pasižymi visi puikūs teisininkai, nepriklausomai nuo jų tautybės ir šalies, kurioje jie teikia teisines paslaugas.

Dobilė Minkutė

Kaip manote, ko lietuviams reikėtų pasimokyti iš užsieniečių?

Lietuviams reikėtų pasimokyti optimizmo ir ištrūkti iš rėmų, kurie kartais labai apriboja mūsų mintis, veiksmus. Pastebėjau, kad užsieniečiams netrūksta pasitikėjimo savimi, jie nuolat šypsosi ir tvirtai žengia į priekį, nors kartais nežino, kas jų laukia ateityje. O mūsų tautiečiai yra atsargūs, susikaustę. Jie viską apgalvoja, stengiasi nedaryti jokių skubotų sprendimų, mažiau rizikuoja.

O ką lietuviai turi savito, kuo išsiskiria iš kitų kultūrų?

Esame kuklūs, bet labai atsakingi, santūrūs ir vertiname savo kultūrą, tradicijas, šeimą. Gyvendama svetur jaučiau, jog tai yra mano stiprybė. Užsieniečiai šiuos dalykus taip pat labai vertina, tačiau patys dažnai yra praradę savo identitetą. Jie vaikosi tarptautinių madų, į viską žvelgia globaliai, tad jų požiūryje neretai galima įžvelgti ištikimybės savo šaliai trūkumą.

Mėgstate keliauti. Kurias šalis jau spėjote aplankyti? Kuri paliko didžiausią įspūdį?

Keliavimas – atgaiva mano sielai, negaliu be to gyventi. Manau, kad kelionės, sutikti žmonės ir perskaitytos knygos turi didžiausią įtaką mūsų požiūriui į pasaulį, savęs pažinimui. Aplankiau beveik visas Europos šalis, dirbau Jungtinėse Amerikos Valstijose – Konektikute, studijavau Izraelyje, su šeima keliavome po Egiptą, Tunisą.

Sunku išskirti vieną labiausiai įsiminusią kelionę, tačiau Izraelis tikrai paliko labai didelį įspūdį. Tai – kontrastų kraštas. Skiriasi miestai, gyvenimo sąlygos, žmonių mentalitetas, religiniai įsitikinimai. Gamta šiame krašte taip pat stebina įvairove: šiaurėje viskas žaliuoja, eilėmis nusidriekę medžiais apaugę kalnai, o pietuose – dykumos ir smėlynai. Mane nuoširdžiai žavi Izraelio žmonės, nepriklausomai nuo skirtingų kultūrų, sugebantys darniai gyventi tarpusavyje. Gyvenau Haifoje – joje nemažą dalį gyventojų sudaro arabai, tačiau švenčiamas šabas, tad laisvadieniais tampa penktadienis (dėl judaistų), šeštadienis ir sekmadienis (dėl arabų ir katalikų).

Širdžiai itin artima ir Prancūzija. Myliu šią šalį dėl jos mažų jaukių miestų, žmonių tikrumo ir estetinio skonio. Labai norėčiau pakeliauti po Aziją, Lotynų Ameriką, pažinti šių kraštų kultūras, gyvenimo būdą.

Laisvalaikiu, be kelionių, dar žaidžiate tenisą, grojate pianinu, mokotės užsienio kalbų… Suderinti tiek veiklų atrodo sudėtinga. Kaip pavyksta viską spėti? Ar randate laiko artimiesiems, draugams?

Viską spėti tikrai sudėtinga, bet įmanoma (šypsosi). Draugai, artimieji galbūt ir nukenčia dėl plataus mano veiklų spektro, nuolatinio laiko trūkumo, tačiau jie žino, kad aktyvus gyvenimo būdas man suteikia laimės, energijos, skatina žengti pirmyn. Derinti daug skirtingų veiklų mokiausi nuo mažens, todėl manau, kad tai galima pavadinti natūraliu įpročiu ar drausmės paisymu. Tikriausiai būtent laiko planavimas man padėjo susidėlioti prioritetus, visur suspėti ir pasiekti tai, kuo šiandien galiu pasidžiaugti.

Kokias kalbas jau mokate ir kokias dar norėtumėte išmokti?

Laisvai kalbu prancūziškai ir angliškai, susikalbu ispanų, italų kalbomis. Gyvendama užsienyje buvau primiršusi rusų kalbą, tad lankau privačias pamokas ir bandau vėl ją prisiminti.

Nuėjote ilgą kelią savo svajonių, tikslų link. Ką patartumėte tiems, kurie tik pradeda kopti karjeros laiptais ir bijo būti parklupdyti įvairių sunkumų?

Tiesą sakant, aš ir pati jaučiu, kad esu dar tik pačioje karjeros laiptų pradžioje. Prieš akis – nauji iššūkiai, daug valandų darbo norint pasiekti kažką daugiau. Jaunuoliams palinkėčiau tinkamai nusiteikti, susidėlioti prioritetus, išmokti planuoti laiką, būti ištikimiems savo vertybėms. Svarbu nepasiduoti, kai nesiseka, žinoti, jog rezultatas ateina tik skyrus daug laiko ir pastangų tikslui pasiekti.

Laura Šakirovaitė

Nuotraukos iš Dobilės Minkutės asmeninio archyvo

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top