Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba rado bendrą sutarimą dėl minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didinimo. Pritarta Vyriausybės siūlymui, kad nuo 2024 m. sausio mėnesio MMA didėtų 10 proc., arba 84 eurais, iki 924 eurų neatskaičius mokesčių. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) didėtų 20 proc. nuo dabar esančių 625 eurų iki 750 eurų. Tokiu atveju „į rankas“ MMA siektų 709 eurus. Sutarta, kad minimalusis valandinis atlygis būtų didinamas iki 5,65 euro vietoje dabar nustatyto 5,14 euro neatskaičius mokesčių. Minimalusis valandinis atlygis didėtų 0,51 euro, arba apie 10 proc.
„Džiaugiuosi susitarimais, kurie veikia. Tai ypač svarbu esant neapibrėžtumui ekonomikoje, kai tiek darbuotojai, tiek darbdaviai įsiklauso vieni į kitų argumentus. Pirmą kartą po 5 metų Vyriausybei teikiamas Trišalėje taryboje pasiektas susitarimas dėl minimaliosios mėnesinės algos kėlimo“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Šiuo metu MMA iki mokesčių yra 840 eurų, atskaičius mokesčius ji siekia 633 eurus.
Trišalės tarybos sprendimas yra tik patariamasis, galutinį sprendimą dėl MMA priims Vyriausybė. Pastarąjį kartą Trišalei tarybai dėl MMA kėlimo susitarti pavyko 2017 m. Visais vėlesniais metais iki šių metų buvo fiksuojamos skirtingos socialinių partnerių nuomonės ir būdavo paliekama spręsti Vyriausybei dėl konkretaus MMA dydžio.
Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc. ir turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių pastarųjų 3 metų vidurkį.
Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
Moksliniai tyrimai rodo, kad MMA didinimas prisideda prie nedarbo mažėjimo, nes didesnis atlygis skatina į darbo rinką sugrįžti ilgalaikius bedarbius. Didesnė MMA taip pat didina darbuotojų perkamąją galią, tai ypač aktualu regionams, kur uždirbančių MMA yra daugiau.