Žmogaus studijų centro nuo 2008 metų kasmet atliekama Lietuvos psichologinio klimato ir žmonių jausenos stebėsena rodo, kad šiuo metu šalies gyventojų laimės jausmas yra padidėjęs, palyginti su praėjusiais pora metų. Praeitų metų pabaigoje laimingais ir gana laimingais save laikė apie 69 proc. Lietuvos gyventojų. Užpernai tokių buvo 64 proc.
Tyrimą atliekančio Žmogaus studijų centro vadovas psichoterapeutas dr. Gintaras Chomentauskas apgailestauja, kad, nors Lietuvoje situacija gerėja, net trečdalis žmonių jaučiasi nelaimingi ir kad šiuo požiūriu stipriai nusileidžiame skandinavų šalims bei mūsų kaimynams lenkams.
„Jei manęs kas paklaustų, kaip matuoti šalies pasiekimus, pasiūlyčiau suskaičiuoti, kiek joje yra laimingų žmonių ir kiek ja didžiuojasi. Esame linkę žmogaus laimę suvokti kaip individualų reiškinį. Tačiau visuomenės nario emocinė gerovė nėra individo klausimas. Matydami, kas vyksta šalyje, galime suprasti, kaip tai veikia kiekvieno mūsų žmogaus gyvenimą, ir atvirkščiai – matome, kad laimingi šalies žmonės gerai vertina ir pačią valstybę“, – sako tyrimą atlikusio Žmogaus studijų centro vadovas psichoterapeutas dr. Gintaras Chomentauskas.
Anot mokslininko, šiuo metu išlieka vis dar aukštas nepasitikėjimo kitais lygis – Lietuvoje jau daug metų vyrauja žmonių pasitikėjimo krizė. Visuomenės anomija (susvetimėjimo jausmas) per porą metų beveik nepasikeitė ir išlieka tokia pat aukšta.
„Nuolat eskaluojame pačius įvairiausius skandalus, eilinius įvykius pateikiame kaip katastrofas ir tokiu būdu formuojame sau patiems įspūdį, kad gyvename blogoje šalyje, kad greta esantys žmonės pavojingi ar moraliai sugedę. Kasdien kuriame nepasitikėjimo, įtarumo, baimės ir priešiškumo atmosferą, kuria skaldome visuomenę ir atimame vienijantį bendrumo, saugumo jausmą. O nesaugūs žmonės, kurie jaučiasi esantys priešiškoje aplinkoje, vargu ar gali būti laimingi“, – teigia G. Chomentauskas.
Jį papildo ir tyrimo partnerės – draudimo bendrovės „Gjensidige“ – generalinis direktorius Marius Jundulas, teigdamas, kad jo vadovaujamos bendrovės atliekama analizė taip pat rodo, jog Lietuvoje žmonės gana atsargiai žvelgia į gyvenimą. Tiesa, kelerių pastarųjų metų rodikliai rodo gerėjančias tendencijas – gyventojai atidžiau vertina savo sukauptą turtą, labiau jį saugo, daugiau investuoja į ateitį ir stabiliau ją vertina.
„Mes, kaip verslo įmonė, esame susirūpinę, kad Lietuvos žmonės per mažai rūpinasi savimi, savo turtu, artimaisiais. Stokodami pozityvaus požiūrio į gyvenimą žmonės dažniau linksta apsiriboti šios dienos poreikiais, o tai stabdo šalies augimą ir žmonių norą kurti čia savo gerovę. Todėl norime palaikyti pozityvias tendencijas, kurias matome gerėjančio saugumo jausmo srityje“, – komentuoja draudimo bendrovės vadovas.
Pasak jo, verslas turėtų nepalikti šalies emocinės savijautos klausimo savieigai.
„Mes ėmėmės iniciatyvos mažinti visuomenės susiskaldymą, skirti daugiau dėmesio tarpusavio santykiams – tai padės didinti socialinę integraciją ir mažins susvetimėjimo jausmą. Kviečiame visuomenę rasti daugiau laiko pokalbiui, bent jau su artimiausiais žmonėmis. Saugesnė artimųjų aplinka padidins ir bendrą šalies saugumo jausmą“, – pasakoja M. Jundulas.
Nacionalinę apklausą Žmogaus studijų centro užsakymu „Baltijos tyrimai“ atliko 2017 m. pabaigoje.