Žmogaus studijų centro kasmet atliekami Lietuvos psichologinio klimato ir žmonių jausenos tyrimai rodo, kad šiuo metu 54 proc. mūsų šalies gyventojų jaučiasi esą reikalingi savo visuomenei. Tyrėjai pabrėžia, kad tai kur kas geresnis rodiklis už buvusį prieš metus (43 proc.).
„Šiemet galime kalbėti apie didesnį visuomenės sutelktumą ir norą priklausyti savo šalies bendruomenei. Be to, anomijos, arba visuomenės susvetimėjimo, indeksas yra mažiausias nuo 2008 metų. Matome, kad prisirišimas prie savo šalies didėja, o tai reiškia, kad stiprėja mūsų bendrumo jausmas, stiprėja socialiniai santykiai, gerėja bendras pasitenkinimas gyvenimu. Kuo žmonės labiau jaučiasi priklausantys savo socialinei terpei, tuo jie geriau ir stabiliau jaučiasi, tuo jie yra laimingesni gyvendami savo šalyje“, – sakė Žmogaus studijų centro vadovas dr. Gintaras Chomentauskas.
Besididžiuojančių, kad yra Lietuvos piliečiai, skaičius per metus išaugo nuo 69 proc. iki 82 procentų. Kartu sumažėjo ir norinčiųjų emigruoti rodikliai – per metus ketinančiųjų išvykti sumažėjo nuo 52 proc. iki 45 procentų.
Psichologas dr. G. Chomentauskas, komentuodamas atliktą tyrimą, pabrėžia, kad daugėja emociškai patenkintų gyvenimu Lietuvoje žmonių, jie čia randa bendrumo jausmą bei ryšį su kitais, jaučiasi esą reikalingi. Tai vienas svarbiausių žmonių prisirišimą prie savo šalies didinančių veiksnių.
Tyrimo partnerės draudimo bendrovės „Gjensidige“ vadovas Marius Jundulas teigia, kad jo vadovaujamos įmonės duomenys rodo apie didėjantį Lietuvos visuomenės saugumo jausmą. „Mes matome, kad vis daugiau žmonių yra linkę investuoti į savo ateitį, jie kuria savo gyvenimą čia, Lietuvoje. Matome, kad kur kas daugiau gyventojų rūpinasi savo turtu, savo šeimos draudimu – tai liudija apie didesnį saugumo ir užtikrintumo jausmą. Tad verslui didesnis prisirišimo ir įsipareigojimo visuomenei jausmas yra gera žinia – žmonės linkę savo gyvenimą kurti ir investuoti savo šalyje, o tai reiškia, kad šaliai didėja galimybės auginti ekonomiką“, – teigė M. Jundulas.
Pasak jo, tyrimai rodo, kad šalies gyventojų jausena, sutelktumo mastas, prisirišimas prie šalies yra ne tik psichologiniai šalies gyvenimo veiksniai – jie turi ir didelės įtakos ekonomikai bei verslui. Kuo visuomenėje daugiau sutelktumo, kuo žmonės jaučiasi labiau įsipareigoję ir įsitraukę į šalies gyvenimą, tuo jie laimingesni ir labiau linkę auginti savo ekonominį gyvenimą Lietuvoje.
Nacionalinę apklausą Žmogaus studijų centro užsakymu 2017 m. pabaigoje atliko „Baltijos tyrimai“.