Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai susitiko su vienu žymiausių Lietuvos ir pasaulio verslininkų Ilja Laursu. Svečias sakė, kad jam labai smagu būti pedagoginės srities universitete, nes jo pirmas verslas buvo pedagoginis. Jis, grįžęs iš Amerikos, nusprendė privačiai dėstyti anglų kalbą. „Taip maždaug dvejus metus užsidirbdavau, turėjau kišenpinigių, galėjau apmokėti su universitetu susijusias išlaidas ir t. t. Nuo tada labai gerbiu pedagogo darbą. Jis man labai patinka“, – susirinkusiems būsimiems pedagogams apie savo verslo pradžią pasakojo I. Laursas.
Verslo pasiekimai nėra svarbiausi gyvenime
„Per tuos dvejus metus, vaikus mokydamas anglų kalbos, aš supratau, jog svarbiausia yra šnekėti taip, kad tave suprastų. Džiaugiuosi, kad turėjau tokios patirties. Nuo to laiko tikrai labai vertinu pedagogo darbą, kuris, manau, yra labai didelė atsakomybė“, – sakė jis.
Susirinkusieji į susitikimą verslininko teiravosi įvairiausių dalykų. Jiems buvo įdomu sužinoti, kaip pradėti verslą, jie domėjosi apie mokslą ir svečio vaikystę. Kaip reikėtų vertinti mokslą, mokyklą, universitetą? Ir ar to reikia kuriant verslą? „Matuoti gyvenimo tik verslo pasiekimais nereikėtų“, – sakė verslininkas.
Kas prarandama siekiant tik greitai užsidirbti?
Dalis jo klasės draugų buvo gyvenimo kryžkelėje, nes tais laikais buvo labai madinga prekiauti Gariūnuose. „Keletas draugų pasirinko tą kelią. Tuo metu, prekiaudamas turkiškais džinsais, galėjai užsidirbti dešimt kartų daugiau, nei uždirbo tavo tėvas inžinierius, dirbdamas labai sunkų darbą. Tai pagundai „pagauti“ pirmuosius pinigus, nusipirkti pirmąjį automobilį pasidavė keletas žmonių. Mano nuomone, mainyti viso gyvenimo gerovę į greitus pinigus yra neprasminga. Visi žmonės nori laimingo gyvenimo, o laimę sudaro labai daug elementų. Materiali dalis yra svarbi, bet ji tikrai nėra svarbiausia ar vienintelė. Ką tu prarandi, neperėjęs to gyvenimo mokykloje, universitete? Tu tiesiog prarandi gyvenimo kokybę“, – įsitikinęs I. Laursas. Jis tvirtino, kad žmogus negali džiaugtis materialine gerove, jei nėra išsilavinęs ir nesupranta to svarbos.
Kiekvienas gali pasirinkti ir Gariūnų kelią, būdamas šešiolikos užsidirbti milijoną, tačiau verslininkas siūlė pagalvoti, ką jis praras, pasirinkęs šį kelią. Pagalvojęs, jog gali prarasti kokybišką gyvenimą, išmainydamas jį į kitokias vertybes, supranti, kad tai nėra geriausias pasirinkimas. Taigi, mokantis universitete, žmogaus gyvenimas kokybiškai pasikeičia. Keičiasi jo mąstymas, sugebėjimas suprasti tam tikrus dalykus ir jais džiaugtis, apdoroti informaciją, situacijų vertinimas ir pan. Keičiasi viskas, kas susiję su žmogaus asmenybe. „Jeigu žmogus mėgsta sakyti, kad tai jis gali išmainyti dėl pinigų (kuriais net neužteks proto džiaugtis), tai nėra teisinga“, – tvirtino svečias.
Mokyklą ir universitetą palygino su treniruoklių sale
Verslininkas mokyklą ir universitetą palygino su treniruoklių sale. „Kai eini į treniruoklių salę ir kilnoji svarmenis, tikrai sunkiai įsivaizduoji gyvenime darbą, kuriame tai bus reikalinga. Atrodytų nelogiška. Kam kilnoti tuos svarmenis, auginti raumenis, kai tau to gyvenime niekada neprireiks. Bet tau toks sportas reikalingas tam, kad turėtum sveikesnį kūną, stipresnę sielą, valią, o ne tam, kad išvystytum sugebėjimus kilnoti svorius. Tik tada visa tai gali panaudoti jau labai daug sričių. Sportuodamas tu ne taip dažnai sergi, gali džiaugtis gyvenimu, nes sveikame kūne yra sveika siela, o emocijos atrodo visai kitaip“, – sako verslininkas. Pasak jo, labai panašiai būtų galima vertinti ir mokyklą, ir universitetą. „Taip, 99 procentai žinių nebus panaudota. Bet taip lavinamos smegenys. Tampama drausmingesniu žmogumi, galinčiu save priversti prieš egzaminą visą naktį praleisti mokantis. Nesitreniravęs žmogus niekada neprivers savęs tokių egzaminų išlaikyti. Taigi svarbiausia yra tapti kitokiu žmogumi, o ne išmokti kažką, ką pritaikysi tikrame gyvenime. Neišmainykime viso to į materialines vertybes“, – studentus ragino I. Laursas.
Jaunimas sukuria daugiausia originalių idėjų
Jaunimas yra ta grupė, kuri, pasak I. Laurso, sukuria daugiausia originalių idėjų, padaro proveržių, nes jaunatviškas mąstymas nėra suvaržytas stereotipų ir šablonų. Kartais jaunam žmogui yra daug lengviau kažką naujo sugalvoti nei būti eiliniu vadu korporacijoje, kurioje viskas nusistovėję. Jaunas žmogus skaitmeninėje srityje, kurioje dirba I. Laursas, gali daug daugiau. Jaunimas, gyvendamas skaitmeninį gyvenimą, kuris neatskiriamas nuo, pavyzdžiui, socialinio tinklo „Facebook“, viską supranta iš vidaus: koks turi būti kitas žaidimas, kokias emocijas jis turėtų žadinti, koks turėtų būti kitas bendravimo įrankis ir pan. Jaunimo įsivaizdavimas, palyginti su suaugusių žmonių, yra daug tikslesnis. Verslininkas sako, kad didžiausios ir galingiausios šiuo metu įmonės yra sukurtos būtent jaunimo.
„Gyvenime niekada niekas nėra vien juoda ar balta. Visada yra balanso taškas, ir kraštutinumai yra blogai. Taigi vienas kraštutinumas yra visą gyvenimą nieko nedaryti, tik mokytis, apginti daktaro laipsnį. Kitas kraštutinumas – iš viso neiti mokslo keliu“, – sakė verslininkas.
I. Laursas pasakojo, kad, remiantis Silicio slėnio standartais, yra du gyvenimo etapai, per kuriuos žmonės pradeda savo nuosavą verslą. Pirmas etapas (80 proc.) – tarp 20 ir 24 metų, studentavimo laikas. O apie 20 proc. savo verslą pradeda jau peržengę 40 metų ribą. Jaunimas turi energijos. Jaunas žmogus ne taip bijo rizikuoti, nes visų pirma verslas yra rizika. Apie 40 metų žmonės jau yra apsirūpinę pagrindiniais dalykais (namai, vaikai, šeima). Tada jau nelabai kuo ir rizikuojama, o darbas be atlyginimo kuriant verslą pirmais ar antrais metais nelabai ką keičia. „Taigi 80 procentų visų verslų yra pradedami studentiško amžiaus jaunimo. Derinti mokslo ir ne mokslo veiklą privaloma“, – tvirtino verslininkas.
Ne idėja yra svarbiausia
Vienas dalykas, kurį turėtų suprasti kiekvienas, yra tas, kad verslo idėja pati savaime neturi jokios prasmės. „Tai yra nulis, nors daugelis žmonių mano, kad idėja yra maždaug kaip pelenės istorija: gyveni, nukrenta idėja, ir rytoj jau esi milijonierius. Dėl to padarome daug klaidingų žingsnių ir patiriame nusivylimų. Ne idėja svarbiausia. Jų yra begalė. Vertė atsiranda iš įdirbio, darbo, pastangų“, – sakė jis.
Viskas prasideda nuo mažo žingsnelio
Verslininkas siūlė panagrinėti sėkmės istorijas. Visose sėkmė prasideda nuo mažo žingsnelio. Iš pradžių, kai sugalvoji, negali sujungti dabarties su ateitimi, nes tai atrodo per daug abstraktu ir sudėtinga. „99 procentais atvejų žmogus net nepadaro pirmo žingsnelio, o iš tiesų lengviausia psichologiškai ir fiziškai yra tiesiog padaryti pirmą žingsnį, kad ir patį mažiausią. Nori pradėti sportuoti? Geriausia nueiti ir dešimt minučių pasportuoti. Dešimt minučių sporto – pradžios taškas. Kitą dieną gali pasportuoti dvidešimt minučių. Trečią dieną – keturiasdešimt minučių, o ketvirtą dieną norėsi sužinoti, kaip taisyklingai reikia sportuoti. Po truputį praeina metai, dveji, ir tai tampa tavo gyvenimo vertybe, tu tampi profesionalu. Gali valdyti kiekvieną raumenį, palaikyti savo kūno formą. Kai jau esi lydimas sėkmės, laimingas, geros sveikatos, gali prisiminti, kad viskas prasidėjo nuo tų dešimties minučių… Ir visose gyvenimo srityse yra būtent taip“, – sako jis.
Verslininkas dar kartą visiems būsimiems pedagogams priminė, kad savo verslą pradėjo būtent nuo pedagoginio darbo, dėstydamas anglų kalbą. „Kėliausi gyventi iš Kauno į Vilnių, mano tėvai nelabai galėjo mane išlaikyti. Aš turėjau arba rasti finansavimo šaltinį, arba likti Kaune. Amerikoje gyvenau ilgai, todėl supratau, kad kažkiek geriau galiu dėstyti anglų kalbą. Pridėjau skelbimų, kurie tada kainavo 5 litus, į laikraštį“, – prisiminė svečias.
Tais laikais mokėdavo 15 litų už vieną mokymo valandą. Jei I. Laursas būtų nuėjęs dirbti pagal specialybę (bankininkystė), kurią studijavo, būtų uždirbęs 300 litų per mėnesį. „Tai buvo dešimt kartų daugiau nei bet koks darbas. Žinoma, dar laisvas grafikas, kai renkiesi, ką ir kada daryti. Pirmos dešimt minučių dėstymo buvo visai prastos, bet vėliau man labai patiko šis procesas. Taigi viskas prasideda nuo mažo žingsnelio. Tas sprendimas kažką pradėti man kainavo 5 litus ir vieną kelionę į laikraščio redakciją. Jei nepadarysi to pirmo žingsnio, tikrai nesusikursi karjeros“, – sakė vienas žymiausių verslininkų Lietuvoje ir pasaulyje, mobiliųjų aplikacijų bendrovės „GetJar“ ir rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjas I. Laursas.
Šis susitikimas buvo vienas iš Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų minimos socialinių pedagogų ir darbuotojų dienos „Soc‘day“ renginių. Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės edukacijos fakulteto studentų atstovybės nariai kasmet (nuo 2002 m.) organizuoja tradicinį renginį „Soc‘day“.
LEU