Iki šiol norint bendrauti su kurčiaisiais buvo privalu suprasti ir mokėti gestų kalbą. Tai gerokai apsunkina kurčiųjų integraciją į visuomenę. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventas Dariuš Laketčenko pasiūlė šios problemos sprendimą – sukonstravo išmaniąją gestų atpažinimo pirštinę, kurią belaidžiu ryšiu sujungus su išmaniuoju telefonu rodomi gestai, naudojant telefoną, yra išreiškiami žodžiais ir garsais. Taip specifinių žinių reikalavusi ženklų kalba pateikiama daugeliui suprantama forma.
„Ši pirštinė buvo kuriama kaip prototipas galimos naujovės, kuri padėtų kurtiesiems bendrauti su gestų kalbos nemokančiais aplinkiniais žmonėmis. Pirštinę dėvinčio žmogaus rodomi gestai naudojant mobilųjį telefoną tampa suprantami aplinkiniams garsine ir vaizdine išraiška. Patobulintas šis išradimas galėtų tapti socialinės kurčiųjų atskirties mažinimo priemone, labai praplėstų jų bendravimo galimybes“, – apie išradimo reikšmę pasakojo VGTU Elektronikos fakulteto Kompiuterių inžinerijos katedros studentas D. Laketčenko.
Pirštinė jaučia rankos pirštų sulenkimą ir plaštakos padėtį erdvėje. Kai ją dėvintis asmuo parodo gestą, duomenys belaidžiu ryšiu perduodami į išmanųjį telefoną su operacine sistema „Android“, šie yra apdorojami. „Telefone įdiegta programa atidaro gestą atitinkančią garso ir vaizdo rinkmeną, taip informacija pateikiama per telefono garsiakalbį ir ekraną. Tad žmogus, rodantis gestus, naudodamas išmanųjį telefoną gali bendrauti su aplinkiniais – šie girdi žodžius ir mato užrašą ekrane“, – savo sukurto išradimo veikimo principą pristatė D. Laketčenko. Šis išradimas yra VGTU absolvento bakalauro baigiamojo darbo rezultatas.
VGTU Elektronikos fakulteto Kompiuterių inžinerijos katedros Mokomosios laboratorijos vedėjas Arvydas Stankevičius sakė, kad tikslingai tobulinama išmanioji pirštinė galėtų sukelti bendravimo su kurčiaisiais revoliuciją. „Šiuo metu išmanioji pirštinė gali atpažinti 15 gestų, bet, toliau plėtojant programą, šis skaičius gali gerokai išaugti. Kita tobulinimo kryptis – pirštinės judesių erdvėje atpažinimas, nes kol kas suprantami tik sulenkimo judesiai. Dar viena plėtros sritis galėtų būti gestų atkūrimas kitomis kalbomis“, – apie išradimo perspektyvas pasakojo A. Stankevičius.
Pasak D. Laketčenko, nors pirštinė buvo kuriama galvojant apie kurčiuosius ir pagalbą jiems bendraujant su gestų kalbos nemokančiais žmonėmis, ši technologija yra universali ir galima rasti daug kitų jos panaudojimo būdų. „Šiek tiek pakeitus įrenginio programą, pirštinę būtų galima naudoti kompiuteriams valdyti be klaviatūros ir pelės, kitiems įrenginiams kontroliuoti belaidėmis priemonėmis, pritaikyti ją muzikos, žaidimų bei kitose srityse“, – galimybes vardijo VGTU absolventas.
VGTU