Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Kultūra»Vilniuje – pirmajai LDK nukaldintai auksinei monetai skirtas paviljonas
Kultūra

Vilniuje – pirmajai LDK nukaldintai auksinei monetai skirtas paviljonas

ATNAUJINTA:6 lapkričio, 2014Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Vilniaus Katedros aikštėje trečiadienį nušvito aukso spalva. Skambant ankstyvojo baroko muzikai čia duris atvėrė interaktyvus paviljonas, skirtas pirmajai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) nukaldintai auksinei monetai – Žygimanto Augusto dukatui. Pasakojama, kad ši moneta galimai turėjo įtakos valdovo gyvenimui ir santykiams su Barbora Radvilaite. Atgimstančios legendos apie išskirtinį pinigą proga Lietuvos monetų kalykla išleidžia pirmąsias tris LDK gamintų auksinių monetų – Žygimanto Augusto valdymo laikotarpiu naudotų 1, 3, 10 dukatų – replikas.

Specialiame paviljone vilniečiai ir miesto svečiai galės susipažinti su pirmųjų LDK auksinių monetų istorija ir tapti pasakojimais apipintos Žygimanto Augusto ir jo mylimosios Barboros Radvilaitės meilės istorijos dalimi.

„Paviljono lankytojai iš arčiau pamatys, kaip atrodė pirmosios Vilniuje pagamintos auksinės monetos – Žygimanto Augusto dukato – tiksli kopija. Sakydamas „iš arčiau“, tikrai neturiu galvoje eilinės ekspozicijos. Kviečiame lankytojus į interaktyvų istorinį nuotykį, kurio metu bus galima patiems su monokliu ieškoti, pasak legendos, Valdovų rūmuose pradingusios didiko monetos“, – sako Saulius Vaitiekūnas, Lietuvos monetų kalyklos direktorius.

Pasakojama, kad draskomas abejonių – pasimatyti su Barbora Radvilaite ar likti rūmuose – Žygimantas Augustas kaskart mesdavo monetą. Kartą auksinį pinigą jis švystelėjo taip aukštai, kad šis kažkur užkrito ir nebenusileido. Valdovas suprato, kad tai – Dievo ženklas pagaliau apsispręsti ir, nepaisant visų prieštaravimų, vesti mylimąją.

Lietuvos monetų kalyklos išleidžiama auksinė monetos replika, kurios per specialiai paviljone įtaisytą monoklį ieškos vilniečiai, yra identiška XVI a. naudotam originalui tiek dydžiu, tiek svoriu, tiek aukso kiekiu.

„Žygimanto Augusto dukatai – tai pirmosios Lietuvoje taip tiksliai ir autentiškai atkurtų auksinių monetų kopijos. Jų gamybai buvo panaudoti reti originalai. Išlietos jos iš gryno 999 prabos aukso“, – pasakoja Modestas Katkevičius, Lietuvos monetų kalyklos Rinkodaros ir komercijos skyriaus vadovas.

Itin riboto tiražo monetų replikų kaina svyruoja nuo 800 iki 6 000 litų. Brangiausių – 10 dukatų – monetos replikos išleista tik 120 vienetų, 3 dukatų – 250 vienetų, 1 dukato – 500 vienetų.

Kaip teigia Dalius Avižinis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjas, nedideliais kiekiais auksiniai dukatai buvo kaldinami ir XVI a., kunigaikštystės klestėjimo laikotarpiu.

„Iki Žygimanto Augusto buvo kaldinami sidabriniai pinigai. Ir tik jo įsakymu pradėti gaminti pinigai iš aukso. Tiesa, auksiniai pinigai LDK buvo kaldinami tik ypatingomis progomis. Apyvartoje jie atliko simbolinį vaidmenį – buvo dovanojami svečiams, teikiami karaliaus pasiuntiniams. Tai buvo valdovo galios, įtakos ir stiprybės simbolis“, – teigia D. Avižinis.

Istorija apie pirmąją auksinę monetą paviljone bus pristatoma keturiomis kalbomis: lietuvių, anglų, lenkų ir rusų. Paviljono Katedros aikštėje architektai – Ieva Saldauskaitė ir Gabrielius Šegždavičius.

Modestas Katkevičius
Lauryno Mataičio nuotr.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisŠiuolaikinės technologijos padės greičiau diagnozuoti onkologines odos ligas
Kitas straipsnis Vanilinis lietinių tortas

Susiję straipsniai

„ČIURLIONIO PALIESTI“ – DIALOGAS SU M. K. ČIURLIONIO IDĖJOMIS

20 balandžio, 2026

Mažos scenos, didelis efektas: Vilniaus dainyklos subūrė tūkstančius atlikėjų

15 balandžio, 2026

Čiurlionio kūryba skamba Japonijoje. Atverta išskirtinė paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“

31 kovo, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.