Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) prancūzų filologijos trečiakursė Eglė Lukoševičiūtė sužibėjo televizijos šou „X faktorius“. Niekada muzikos mokyklos nelankiusi ir net natų nepažįstanti mergina tiesiog užbūrė televizijos laidos komisiją ir žiūrovus.
Dainavimas – ne vienintelė merginos aistra. Ji domisi masažais, mėgsta skaityti teisines, istorines knygas, detektyvus, poeziją, užsiima šaudymu tire, yra aktyvi visuomenininkė: ne tik savanoriauja įvairiuose renginiuose, bet ir jau pusantrų metų talkina Lietuvos policijai.
Eglę visada žavėjo teisinė veikla. Mokydamasi dešimtoje klasėje savaitgaliais važinėdavo iš Kauno į Vilnių, kur vyko teisės paskaitų ciklas moksleiviams „Jaunojo teisininko akademija“. Užėjus į biblioteką ar knygyną, pirmiausia merginos žvilgsnis krypsta į kodeksus ar kriminologijos knygas. Šerlokas Holmsas buvo ir yra jos mėgstamiausias knygos personažas. „Mane visada traukė teisingumo ir saugumo sritys, todėl ir prisijungiau prie policijos savanorių būrio. Džiaugiuosi, kad žmonės geranoriškai į mus žiūri. Žinoma, ne visi. Tačiau dauguma džiaugiasi veikla, kurią atliekame. Savanoriai policijos pareigūnams užtikrinti teisėtvarką padeda įvairiais būdais. Daugiausia patruliuojame gatvėse, taip pat per koncertus ar didesnius renginius“, – pasakoja ji.
Ne mažiau E. Lukoševičiūtei svarbi ir veikla universitete, ESN (Erasmus Student Network) organizacijoje, prie kurios ji prisijungė nuo studijų pradžios LEU. Antrąjį semestrą mergina pradėjo eiti mentorės pareigas, kartu tapo ir projekto „Multilingual“ koordinatore. Per projektą „Erasmus+“ studentai moko savo gimtosios kalbos vietinius studentus. Eglė pusę metų visapusiškai rūpinosi šiuo projektu. Veiklos buvo daug, tačiau, kaip teigia mergina, ji buvo labai įdomi. „Bet įdomiausia yra mentoriauti“, – prisipažįsta studentė, kuriai tenka oro uoste pasitikti savo globojamą studentą, aprodyti jam miestą, rūpintis juo, praleisti su juo ir kitais studentais daug laiko.
„Be galo žavu, kai nuo pirmos dienos vienas kito nepažįsti, oro uoste nedrąsiai susitinki, o jau po mėnesio ar net anksčiau tampi labai gerais draugais, kurie susitinka vos ne kasdien tik tam, kad pasivaikščiotų kartu ir galėtų pasikalbėti pačiomis įvairiausiomis ir asmeniškiausiomis temomis. Tačiau visame šiame džiaugsme yra vienas liūdnas dalykas – atsisveikinimas. Po pusės metų „Erasmus+“ programos studentai palieka Lietuvą, o mes juos oro uoste išlydime su ašaromis. Tačiau turime vilties, jog dar susitiksim, ir nenutraukiame ryšio“, – pasakoja Eglė. Ji su savo dviem studentėmis, kurios dar praeitą pavasario semestrą studijavo LEU, susirašo vos ne kiekvieną savaitę. Tai Eglei suteikia labai daug džiaugsmo. „ESN komanda išties nuostabi. Džiaugiuosi, kad prisidedu prie šios veiklos“, – džiaugsmo neslepia LEU studentė.
Eglė laiko nešvaisto, ne tik mėgstamų veiklų, bet ir svajonių turi daug. Viena jų – dainuoti. Tiesa, kaip ir kur dainuoti – ne taip svarbu. „Svarbiausia – dainuoti, – prisipažįsta ji ir sako, jog be muzikos gyventi jai nelabai išeitų: – Muzika man padeda nusiraminti ir išreikšti visus jausmus, kuriuos tuo metu turiu savy“, – sako E. Lukoševičiūtė.
Trečiakursės gyvenime muzika buvo visada, tačiau tik kaip pomėgis, kuriuo ji retkarčiais užsiimdavo dainuodama namuose, kartais dainuodavo mokyklos koncertuose. „Šio pomėgio netobulinau, tuo metu nesupratau, ką man reiškia muzika, ir jokių, net mažiausių, planų, susijusių su šia veikla, galvoje neturėjau. Muzikos mokyklos nelankiau ir apskritai neturiu jokio suvokimo apie natas ar muzikinius terminus“, – prisipažįsta mergina.
Daug dėmesio svarbiam pomėgiui neskyrusi mergina ilgainiui suprato, kad dainuoti labai nori. „Tai įvyko ilgiau pabuvus ant scenos ir suvokus, kokia iš tiesų muzika man yra svarbi ir kiek laimės ji man suteikia“, – sako Eglė. Atvykusi studijuoti į Vilnių ir pradėjusi lankytis karaokės vakarėliuose, pajuto, kad muzika joje vis auga, kol pagaliau visiškai užaugo. Eglė suprato, jog negali jos nustumti į šalį. Atėjo laikas užlipti ir į didesnę sceną, savo talentą parodyti didesnei auditorijai. Taip ji nusprendė dalyvauti televizijos projekto „X faktorius“ atrankoje.
Filmavimuose mergina sako patyrusi labai daug gerų emocijų. „Projekto „X faktorius“ komanda labai miela. Kai ėjau į interviu, šiek tiek jaudinausi, nes dar niekada nebuvau kalbėjusi apie save prieš kameras. Tačiau emocijos po interviu buvo labai gražios. Tiek redaktorius, tiek operatorius buvo labai draugiški, sukūrė tokią atmosferą, kad nejaučiau jokios įtampos, priešingai – buvo labai linksma“, – prisimena ji.
„Atrankų metu, manau, visi buvo pilni emocijų ir jaudulio. Mačiau daug talentingų žmonių. Juose muzika taip pat gyvena – tai yra labai žavu. Viduje jie turi didelį ir gražų norą dainuoti. Ir jie eina link šio noro, link savo svajonės. Jie atiduoda visą save. Tai yra nuostabu“, – šypsosi mergina.
Atrankoje Eglė atliko Whitney Houston kūrinį „I Will Always Love You“. Ši daina merginai pati artimiausia. Dėl dainos pasirinkimo ji nesijaudino ir neabejojo. E. Lukoševičiūtė įsitikinusi, kad renkantis dainą svarbiausia atsižvelgti į tai, kas yra arčiausiai širdies. „Svarbu sudainuoti kūrinį taip, kad žiūrovas tavimi tikėtų. Norėdamas, kad taip įvyktų, turi atliekamą dainą jausti. Kitos detalės, kaip dainos lengvumas ar sunkumas, įvaizdis, kaip atrodai scenoje ir panašiai, nėra tokios svarbios, jeigu nejauti kūrinio“, – įsitikinusi mergina.
Eglė visiškai neneigia, jog dainuodama labai jaudinosi, tačiau žino, kad jaudulys yra labai sveika, jis turi būti. Po atlikto kūrinio gavusi gražių komentarų ir vienbalsį komisijos pozityvų įvertinimą, ji ne tik gavo kelialapį į kitą projekto etapą, bet ir padrąsinimą, pačių gražiausių emocijų.
LEU