Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) nuolat analizuoja šalies seisminių stebėjimų stočių duomenis ir kiekvieną mėnesį aptinka ir lokalizuoja po kelias dešimtis seisminių įvykių. Pavyzdžiui, pernai fiksuoti net 962 tokie įvykiai. Daugumos jų (806) epicentrai buvo toliau kaip už 2,2 tūkst. km, 74 – toliau kaip už 800 km ir 82 – arčiau kaip už 800 km.
„Nors dėl geologinės sandaros ypatybių ir didžiulio nuotolio iki aktyvių tektoninių sričių Lietuva seisminiu požiūriu laikoma palyginti saugia, bet negalime būti tikri, kad ir mūsų teritorijoje kada nors nesuaktyvės žemės plutos tektoniniai lūžiai. Mus verčia būti ypač budrius kaimyninėje Kaliningrado srityje 2004 m. rugsėjį įvykę gana stiprūs žemės drebėjimai. Negalime atmesti tikimybės, kad tokie gali sudrebinti ir Lietuvos teritoriją, kurios žemės gelmių sandara labai panaši“, – sako LGT direktorius Jonas Satkūnas.
Mūsų šalyje seismologiniai stebėjimai pradėti 1970 m., kai Vilniuje, Fizikos institute, buvo įrengta seisminė stotis. 1999 metais jos veikla nutraukta, o Ignalinos AE apylinkėse įrengtos keturios seisminės stotys. Nuo tada mūsų šalyje atliekama nuolatinė seismologinė stebėsena.
Modernizuotą šios stebėsenos tinklą dabar sudaro Ignalinos AE seismologinio monitoringo sistema (stotys Didžiasalyje, Ignalinoje, Salake ir Zarasuose) ir nuolatinių seisminių stebėjimų stotys Paberžėje (Kėdainių r.) bei Paburgėje (Plungės r.).
Nuolatiniai seisminiai stebėjimai leidžia išsiaiškinti didesnio seisminio pavojingumo tektonines struktūras bei zonas, jų seisminį potencialą ir aktyvumą.
LGT nuotr.