Aktorius, teatro ir televizijos režisierius Sigitas Račkys manė, kad išėjus į pensiją trūks veiklos, gal net užklups depresija, tačiau sulaukęs 70-ies ir miestą iškeitęs į gamtos prieglobstį jis jaučiasi atradęs tai, ko jam daugybę metų trūko. Antrus metus sodyboje prie miško gyvenantis žinomas vyras sako nesitikėjęs, kad pensininko gyvenimas gali būti toks puikus. Šį šeštadienį TV3 laidoje „Amžius ne riba“ jis pasidalins šiandienio gyvenimo detalėmis ir netipišku požiūriu.
Sigitas Račkys ir Larisa Kalpokaitė
S. Račkys daugiau nei 30 metų kūrė įsimintinus vaidmenis teatre, paskui ėmėsi režisuoti spektaklius, o vėliau 14 metų režisavo televizijos serialus. Pardavus serialo „Moterys meluoja geriau“ scenarijų Latvijos televizijai, 7 metus dirbo kaimyninėje šalyje. Tą laikotarpį prisimena kaip itin darbingą. O dabar jau antrą žiemą leidžia kaimo sodyboje, visiškoje ramumoje. Sako pats nesitikėjęs, kad toks gyvenimas jam iš tiesų tiks ir patiks.
„Pensininko gyvenimas yra puikus, niekada nemaniau, kad bus taip gerai. Kiti gali pagalvoti, kad juokauju arba taip sakau, nes nėra kur dėtis, tačiau iš tiesų manau, jog dabartinis gyvenimas yra pasaka“, – laidoje sakys S. Račkys, sodyboje gyvenantis su vengrų vižlų veislės augintine Naja.
Žmona Rasa iš pradžių į šį Sigito pasirinkimą žiūrėjo su šypsena. Tikėjosi, kad kaime jis ilgai neišbus, tačiau klydo.
„Rasa sakė, kad neištversiu, parlėksiu į Vilnių kaip kulka. Tikrai ne. Čia gyvenu jau antrus metus. Niekad nemaniau, kad vienam bus ką veikti. Kai darbe vadovauji, nuolat kuri idėjas ir staiga nieko nebelieka… Maniau, bus blogai, prasidės depresija. Tad grįžęs iš pradžių dar šį tą organizavau, o paskui atėjo ramybė. Dienos taip greitai bėga. Atsikeliu, su šuniu nueinu 10 tūkstančių žingsnių, 2–3 valandas ką nors padirbu, pasidomiu aktualijomis, sportu, atlieku buities darbus ir, žiūrėk, jau naktis“, – kalbės žymus aktorius.
Įvertinti tai, ką dabar turi, Sigitui padėjo ankstesnis gyvenimo etapas, kuriame buvo daug skubėjimo, triukšmo, trūko laiko sau.
„Jeigu anksčiau nebūčiau daug dirbęs, visur bėgęs, turbūt dabar nemokėčiau vertinti tylos, ramybės. Galbūt žmogui reikia pervargti, prieiti kone iki ligoninės, kad suprastų, jog tyla yra auksas“, – mintimis dalinsis pašnekovas.
S. Račkys mėgaujasi ne tik laisve nuo didelių kūrybinių įsipareigojimų bei planų, bet ir gyvenimo sąlygomis. Skundų dėl mažos pensijos iš jo neišgirsime – sako, kad jam visko pakanka.
„Pensijos užtenka. Mano būstas – puikus pensininko namelis. Už šildymą ir vandenį mokėti nereikia, įmetu glėbelį malkų ir šilta, moku tik už elektrą ir telefoną. Be to, pensininkams daug paslaugų yra gerokai pigiau, pavyzdžiui, gali pigiau lankyti baseiną, pirtį. Anykščiai turi puikų baseiną, ketinu įsigyti abonementą“, – pozityviai į šį gyvenimo etapą žvelgia S. Račkys.
Pokalbis su charizmatiškuoju S. Račkiu – laidoje „Amžius ne riba“ šį šeštadienį 9 val. ryto per žiūrimiausią televiziją TV3.