Kovo 11 d. Vilniuje, Lukiškių aikštėje, kilo aukščiausia Lietuvos istorinė vėliava. 25-erius atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metus simbolizuoja 25 metrų aukščio stiebas. Šios idėjos sumanytojas Benediktas Vanagas sako, kad valstybės istoriją privalome kurti kiekvienas, reikia ne tik apie tai svajoti, bet ir tai įgyvendinti suvienijus jėgas.
Benediktai, ką Jums reiškia Kovo 11-oji?
Bėgant metams keitėsi mano požiūris į Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Anksčiau, pripažinsiu, daugiau džiaugdavausi laisvadieniu. Pamažu suvokiau, kas yra laisvė. Svarbiausia, tai – galimybė būti savimi. Galimybė kurti ir svajoti. Gyvenime dažniausiai vertiname tai, ko netenkame. Tas pats principas galioja ir kai šnekame apie laisvę. Kovo 11-oji man dabar – diena, per kurią noriu būti su bičiuliais, kuriuos vertinu. Su kuriais noriu kurti.
Kaip keitėsi Lietuva per 25 metus?
Visą laiką gyvenant Lietuvoje nėra paprasta fiksuoti pokyčius. Tai geriausiai matyti tiems, kurie atvyksta čia bent kartą per metus.
Mano manymu, 25 valstybės formavimosi metai atitinka žmogaus biologinį amžių. Tik gimus mums sunku išsiversti be kitų pagalbos. Iš pradžių mokomės sėdėti, po truputį žengti pirmuosius žingsnius, išmokstame šnekėti. Nors nieko nemokame labai gerai, tačiau tobulėjame labai sparčiai. Paauglystėje neproporcingai išstypstame, pradeda kankinti brendimo spuogai. Patiriame pirmąjį susižavėjimą, galbūt net meilę. Ieškome savęs ir už tai mokame kainą, kuri vadinama patirtimi.
25-eri – pirmosios brandos laikas. Kūnas įgauna raumenų. Protas jau turi šiokios tokios informacijos apmąstymams. Žinoma, viskas dar prieš akis. Žvelgiant evoliuciškai, turėtume vystytis, daryti sprendimus ir klysti toliau, tačiau tai jau turėtų vykti gerokai sklandžiau.
Dažnai kalbate apie Vytį. Kodėl Jums tai svarbu?
Vytis – Lietuvos tautinio identiteto simbolis. Su juo drauge gyvenome daugiau nei 600 metų. Man Vytis – veržlus, taurus, aiškią kryptį turintis profesionalas, kuris naudojasi įrankiais savo tikslams pasiekti.
Bet kuriai pasaulio tautai reikalingi aiškūs ir paprasti savęs pažinimo simboliai. Tai padeda suprasti, kas mes ir kur einame, pasąmoningai perteikia mūsų vertybes. Vytis geriausiai simbolizuoja mūsų tautinį identitetą.
Po 50 metų okupacijos ir sąmoningai vykdomų represijų Vytis buvo kiek pamirštas ir nuklotas dulkėmis. Laikas nupurtyti jas ir įsisąmoninti, kas esame.
Kas turėtų į tai labiausiai įsiklausyti?
Dažnai žmonės man ploja per petį ir sako: „Benediktai, tu – šaunuolis, rodai Vytį pasauliui!“ Išties viskas yra kiek kitaip. Vytį aš visų pirma rodau lietuviams. Kad jie prisimintų, kas esą. Tada taptų geriausi. Geriausi tarp bičiulių, savo šalyje, regione ar visame pasaulyje. Tuomet kiekvienas savo pavyzdžiu parodysime, kas esame, ir suteiksime Vyčiui dar didesnį svorį bei autoritetą pasaulio akyse.
Jaučiu Vyčio atgimimą. Dabar vienas svarbiausių uždavinių – nenuvalkioti jo. Kad visi suprastume, jog būti Vyčiu yra garbė ir kad tai yra aukštas kokybės standartas.
Daug bendraujate ir su užsienio lietuviais. Kokie tai būna pokalbiai?
Tautiečiams visame pasaulyje įdomus mano bei mūsų komandos kelias. Keletą pastarųjų metų daug bendrauju su įvairiomis auditorijomis. Nemažą savo laiko dalį skiriu vaikams ir jaunimui, kuriems reikia postūmio iš realų darbą dirbančių ir istoriją kuriančių asmenybių. Jiems reikia matyti pavyzdį, kuris parodytų, kad viskas, ką šnekame, nėra tik žodžiai. Kad rezultatas – tik kryptingo darbo žinant savo tikslą natūralus padarinys.
Bendraudamas su bendruomenėmis jaučiu, kad ne tik motyvuoju jaunuosius ar esamus specialistus, bet ir pats gaunu didžiulį energijos užtaisą. Suvokiu, kad tai, ką darome, nėra veltui. Esu supratęs, kad pasaulyje viskas yra įmanoma. Tačiau viskas turi savo kainą. Mano kaina didelė. Tačiau kadangi žinau, kad tai, ką darau, motyvuoja daug Lietuvos žmonių, ši kaina nėra tokia baisi. Tiesiog suvokiu, jog tai yra tvaru.
Kada ir kaip Jums kilo mintis apie aukščiausią Lietuvos istorinę vėliavą?
Geriausi dalykai gyvenime nutinka netikėtai. Mintis Lietuvai ir Vilniui padovanoti aukščiausią vėliavos stiebą ir didžiausią ant jo plazdantį Vytį kilo praėjusią vasarą su bičiuliais geriant arbatą vienoje Vilniaus Rotušės aikštės lauko kavinių.
Daug minčių gimsta ir miršta neįgyvendintos. Šiai su bičiuliais skyrėme daug dėmesio ir globos. Vilniaus miesto savivaldybė patikėjo mūsų idėja. Simboliška, tačiau, praėjus 9 mėnesiams, jau visa reikalinga įranga buvo Lietuvoje. Prie šio projekto prisidėjo daug iškilių Lietuvos žmonių. Tai parodo, kad suvieniję jėgas ir pasiskirstę atsakomybę drauge galime nuveikti daug svarbių darbų tėvynės labui.
Ar savo kelyje sutinkate nemažai bendraminčių?
Nustebau pamatęs, kiek daug žmonių, norinčių kurti Lietuvai, mus supa. Išmokau, kad, norint daryti didelius dalykus, reikia pradėti nuo mažų darbelių. Tada dalytis savo idėjomis. Suvienyti jėgas. Ir aplink pamatysime begalę taip pat norinčių kurti bei padėti žmonių.
Rasa Laurinavičiūtė
Vilniaus m. sav. nuotr.