Žurnalas Lietuvė Mylintiems Lietuvą!
Jau kalbėjome apie tai, kuo svarbi Lygiadienio šventė. Šiuo metu diena ir naktis tampa vienodos trukmės, ilgesniais rudens vakarais daugiau laiko praleidžiama namie. Ne už kalnų ir žiema… O jos vakarai ne tik ilgi, bet ir šalti. Tačiau ruduo atneša ir daug džiaugsmo – įvairiausių gėrybių, kurias išmanios šeimininkės tikrai randa kaip panaudoti, kad iki pavasario nestigtų daržovių, uogienių ir kitų skanėstų. Lygiadienį kone visą savaitę ypatingai minėjo Kauno šv. Pranciškaus mokyklos III ir IV klasių mokiniai su auklėtojomis, tikybos mokytoja ir kapelionu. Penktadienį vyko pati svarbiausia Lygiadienio šventės dalis – apie ją ir norėčiau papasakoti.
Pasiruošimas šventei
Kaip ir visoms šventėms, taip ir šiai mokiniai ruošėsi visą savaitę. Raimondos Salickienės ir Palmyros Gaulytės ketvirtokai labai daug kalbėjosi apie tai, kokią naudą sveikatai teikia daržovės ir vaisiai, ypač išauginti namų soduose, o ne pirkti parduotuvėse. Vėliau buvo renkami skaniausių pyragų, kuriuos mokiniai turėjo kepti kartu su tėveliais ir neštis eidami į svečius pas trečiųjų klasių mokinius, receptai.
Savo kalbas apie daržoves mokiniai įprasmino atlikdami gražius darbelius – iš popieriaus formuodami ir klijuodami vaisius ir daržoves. Darbeliai atrodė kaip gražiausi menininkų natiurmortai. O ir vaikų rankų šiluma, dvelkianti iš paveikslėlių, juos darė dar gražesnius.
Pakalbinti apie pyragus vaikai vienas per kitą pasakojo, kaip juos kepė ir kokie jie ypatingi: kaip visa šeima susėdusi iškart viską suvalgo, nes būna labai skanu, kaip valgydami pyragus visi kartu žiūri filmus arba kalbasi apie dienos įvykius. Buvo nuspręsta, kad pyragai – tinkamiausias maistas visai šeimai susiburti kartu.
Šventės pradžia pas trečiokus
Kol ketvirtokai ruošėsi šventei kepdami pyragus ir piešdami daržoves, Viktorijos Kirliauskienės ir Aušros Morozienės trečiokai visą savaitę ragavo vieni kitų uogienių, sumuštinių iš uogienių ir daržovių mišrainių. Be to, vyko ir įvairiausių derliaus gėrybių paroda. Joje cukinijos virto dinozaurais, uogos – kirminiukais, svogūnai – gražuolėmis ilgakasėmis merginomis, kaštonai – sraigėmis, o moliūgai – linksmaveidžiais vyrukais. Paroda parodė, kokie išmoningi gali būti vaikai ir jų tėveliai ar kiti šeimos nariai, kurie padėjo pagaminti visas grožybes.
Kalbėdamiesi apie ilgėjančius rudens vakarus, išklausę mokytojų pasakojimų apie tai, kaip senovėje žmonės juos leisdavo, vaikai nutarė, kad nebūtina laiko švaistyti sėdint prie kompiuterio ar žiūrint televizorių. Galima jį praleisti daug smagiau ir naudingiau visiems kartu su šeima, su draugais žaidžiant stalo žaidimus, skaitant pasakas, o ir judrių žaidimų, kuriuos smagu pažaisti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, yra begalė. Keletą tokių žaidimų trečiokai pasiruošė pamokyti ir ketvirtokus.
Lygiadienio šventės kulminacija
Galiausiai išaušo penktadienio rytas – tą dieną įvyko Lygiadienio šventės kulminacija. Tikybos mokytoja Ieva Ąžuolaitytė-Staneikienė, susitikusi su ketvirtokais, trumpai priminė per savaitę sužinotus naujus dalykus apie tai, kuo ypatinga Lygės diena. Paklaususi, kam turime dėkoti už visas žemės gėrybes, mokytoja išgirdo teisingą atsakymą – Dievui. Dievui turime būti dėkingi už viską: už žemę, už metų laikus, kurių kiekvienas dovanoja kažką ypatinga. Dievui turime būti dėkingi už visas rudens gėrybes: daržoves, vaisius, ilgesnius vakarus, kuriuos galime praleisti kartu su savo šeimomis. Taip pat turime dėkoti už tėvus, kurie mūsų kasdienybę paverčia kupina meilės ir šilumos, ir už draugus, pas kuriuos netrukus eisime vaišintis pyragais ir žaisti žaidimų.
Tada, tikybos mokytojos paraginti, ketvirtųjų klasių mokiniai pasiruošė keliauti pas trečiokus. Net ir tai, kad Kauno šv. Pranciškaus mokykla turi du korpusus, kuriuose mokosi skirtingos klasės, galima priimti kaip dovaną – juk tada galima lankytis svečiuose.
Žaidimai ir draugystė
Kadangi penktadienio oras buvo gražus, visi susitikome mokyklos stadione. Čia sustoję į ratą pradėjome šventę bendra malda. Ją sukalbėti padėjo mokyklos kapelionas Rimas Pilypaitis. Buvo smagu matyti, kaip toks didelis mokinių būrys gražiai meldžiasi ir dėkoja Dievuliui už visas gėrybes.
Po maldos mokiniai pristatė savo kepinių receptus, mokėsi žaisti žaidimus, turėjo laiko trumpai padūkti. Logopedė Raimonda Vaitiekūnaitė vadovavo linksmam žaidimui apie dviratuką. Jis buvo tarsi trumpa mankšta ir mokė taisyklingai tarti raides bei žodelius. Taip linksmai pabuvę lauke, trumpai susipažinę ir pasidžiaugę švente, visi mokiniai kapeliono Rimo buvo pakviesti aplankyti mokyklos Sakralinio centro, kurį visa mokykla labai vertina.
Sakralinis centras
Sakraliniame centre mokiniai buvo supažindinti su jame esančiais daiktais, paskatinti nepamiršti, kad Dievui visada turime būti dėkingi už jo siunčiamas dovanas. Vaikai buvo pakviesti apkabinti savo draugus ar paspausti jiems rankas ir padėkoti vieni kitiems už draugystę. Juk pagarba ir meilė savo artimui – dar vienas būdas parodyti Dievui, kad Jį mylime. Sakraliniame centre buvo tikras apsikabinimų pliūpsnis: vaikai nebijodami reiškė savo jausmus, apkabino ne tik draugus, bet ir mokytojus. Visiems pasidarė šilta ir gera. Dar vaikams buvo priminta, kad Sakraliniame centre advento metu visada bus galima atbėgti per pertraukas, sukalbėti trumpą maldelę, pabūti tyloje ir apmąstyti, koks svarbus yra Kalėdų laikotarpis. Juk jis jau ne už kalnų…
Pyragai ir kiti skanėstai
Galiausiai taip šauniai praleidę laiką mokiniai susirinko pas Aušros Morozienės trečiokus apžiūrėti rudens gėrybių parodos, vaišintis pyragais ir kitais skanėstais ir pabendrauti tarpusavyje. Kokių tik pyragų ten nebuvo: ir aplietų karamele, ir su citrinos žievelėmis, ir iš aguonų, ir iš moliūgų… Tikra puota skonio receptoriams!
Buvo smagu girdėti, kad mokiniai turėjo ką papasakoti vieni kitiems: kas kalbėjo apie pyragų receptus, kas pasakojo, kokius žaidimus žaidžia namie kartu su šeima, kas gyrėsi puikiausiais uogienių receptais, o kas aptarinėjo praėjusią šventę. Teko nugirsti, kad vaikai jau aptarinėjo ir tai, kada iškris pirmasis sniegas. Ir tai – puikus įrodymas, kad mes esame labai laimingi, gyvendami Lietuvoje ir turėdami visus keturis nuostabius metų laikus.
Visos šventės baigiasi
Galiausiai sulaukėme ir šventės pabaigos. Smagiai praleidę laiką, prisivalgę visokių skanėstų, vaikai buvo apdovanoti. Kiekvienam mokiniui tikybos mokytoja Ieva Ąžuolaitytė-Staneikienė padovanojo po draugystės apyrankę, kaip ženklą, kad svarbiausia gyvenime – draugauti ir būti draugiškiems. Nes turint daug draugų niekas nebaisu: nei ilgi vakarai, nei mažai saulės, nei daug namų darbų. Viską darant kartu kasdienybė tampa įdomesnė ir ypatingesnė.
Mokytoja Ieva pakvietė vaikus garsiai padėkoti savo klasių auklėtojoms Palmyrai, Raimondai, Aušrai ir Viktorijai, kapelionui Rimui, logopedei Raimondai, visiems draugams, o grįžus namo – ir tėveliams, nes be jų pagalbos renginys nebūtų pavykęs. Taip gražiai užbaigę linksmą Lygės šventę, mokiniai atsisveikino iki kitų susitikimų.
Vietoje pabaigos…
Visada smagu ne tik dalyvauti šventėje, bet ir prisidėti prie jos rengimo. Būdami visi kartu, mes galime labai daug. O svarbiausia – bent lašeliu optimizmo nudžiuginti vaikus. Mažuose dalykuose slypi dideli atradimai. Nuoširdžiai dėkoju kolegėms Raimondai Salickienei, Aušrai Morozienei, Viktorijai Kirliauskienei, Palmyrai Gaulytei ir kapelionui Rimui Pilypaičiui, taip pat mokinių tėveliams už geranorišką pagalbą, kiekvieno indėlį organizuojant ir švenčiant Lygės dieną. Buvo smagu kartu!
Parengė Ieva Ąžuolaitytė-Staneikienė
