„Fotografija man yra menas, nuotrauka – paveikslas“, – sako jauna, tačiau jau beveik septynerius metus fotografijos srityje dirbanti menininkė Evelina Šumilovaitė („Rêveur fotografija“). Šie žodžiai puikiai nusako jos išskirtinį braižą. Priešais profesionaliai ir kruopščiai darbą atliekančios 24 metų merginos fotoaparatą stoja tiek šalies garsenybės ir drąsios merginos, pasiryžusios leistis į beribį fantazijų pasaulį, tiek prieš tai niekada fotosesijose nedalyvavusios moterys, visada maniusios esančios nefotogeniškos ar netgi pamiršusios, kad yra gražios… Tačiau stilistės ir fotografės dėmesys bei originalūs sumanymai, atotrūkis nuo kasdienių rūpesčių, kelios valandos puikių emocijų ir kitokios savęs pamatymas padaro stebuklą pastarųjų moterų viduje – atgyja kasdienybėje kiek nuslopintas moteriškumas, meilė sau ir pasitikėjimas savimi. O tai, pripažinkime, turi didelę reikšmę kiekvieno žmogaus gyvenime.
Evelina, kaip į Jūsų gyvenimą įžengė fotografijos menas?
Fotografija į mano gyvenimą atėjo visai netikėtai. Nuo vaikystės žinojau, kad būsiu menininkė, kryptingai ėjau link to (esu ir keramikė), ir staiga namie atsiradęs fotoaparatas viską sujaukė. Pradžioje tai atrodė tik pramoga, pasižaidimas su draugėmis, vėliau tapo pomėgiu. Vis daugiau žmonių ėmė patikti tai, ką darau, gerai sekėsi, todėl įsitraukiau į šią sritį. Ir štai greit sukaks septyneri metai nuo šios veiklos pradžios. Toliau tobulėju ir einu didesnių planų link.
Į ką teko daugiausia investuoti (lėšų, laiko) ėmusis fotografijos verslo?
Skyriau labai daug laiko, pastangų, kad visko išmokčiau pati. Nebuvo mokytojo, kuris parodytų, kaip reikia atlikti vieną ar kitą dalyką, todėl reikėdavo be galo daug užsispyrimo.
Akivaizdu, kad ši veikla Jums labai daug reiškia…
Per šiuos septynerius metus fotografija tapo mano gyvenimu. Tai – mano laisvė, mano kūryba, mano fantazijos, mano svajonės. Tai esu aš.
Ar iš tiesų šis darbas – vien malonumas?
Tai išties yra malonumas, nuoširdus džiaugsmas dėl to, ką darai. O sunku būna tada, kai tavęs tiesiog neužtenka, nespėji fiziškai, paroje pritrūksti valandų. Kaltini save, kad per daug pamiegojai, nespėji, o galvoje dar šitiek idėjų…
Kur dažniausiai galima Jus sutikti su fotoaparatu ir pamatyti Jūsų darbų?
Tikriausiai mano studijoje Kaune – ten sukuosi nuolatos, vis kažką naujo sugalvojusi, kuičiuosi, konstruoju, fotografuoju. Šiuo metu mano darbų galima pamatyti internete bei socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Rêveur fotografija“, tačiau ateinantiems metams turiu daug nuotraukų realizavimo planų.
Jums tenka fotografuoti ir žymias asmenybes. Neseniai įamžinote kelias dešimtis žinomų moterų, pristatančių „Kūrybos podiumo“ dalyvių kurtus rankdarbius. Ar kuo nors skiriasi darbas su šiais prie dėmesio pratusiais žmonėmis?
Kiekvienas yra skirtingo charakterio, turi įvairių baimių, kompleksų, norų, pageidavimų. Nesvarbu, ar tai žinomas asmuo, ar ne… Svarbu, kad mano ir žmogaus, su kuriuo dirbu, energijos laukai sutaptų ir abiem šis darbas teiktų malonumą.
Esate išbandžiusi ir modelio darbą. Kaip ši patirtis padeda dabartiniame darbe?
Modeliu savęs niekad nelaikiau, tačiau ši veikla man atrodė geras būdas pamatyti, suprasti, koks tas fotografo darbas, kaip reikia elgtis priešais fotoaparatą, suvokti, kaip žmogus jaučiasi tuo metu, kokios baimės jį užvaldo.
Ką manote apie tai, kad dirbti fotografais pradeda ir specialių kursų nebaigę žmonės?
Mūsų šalyje fotografo specialybė išplito ne taip ir seniai. Anksčiau niekur nereikėjo diplomo, o dauguma buvo savamoksliai. Turiu diplomą, kuriame yra užrašyta „fotografas“. Bet tai manęs nedaro šios srities specialiste. Svarbiausia yra noras tai daryti kasdien, domėtis, tobulėti bei mėgti savo darbą.
Ką galite pasiūlyti žmonėms vėlų rudenį ar žiemą, kai gamta jau ne itin lepina grožiu?
Siūlyčiau išeiti į miestą, tokiu laiku atsiveria visa miesto architektūra, kurią savo grožiu buvo užgožusi gamta. Atsiveria pastatų stogai, medžių lapai nebeslepia namų fasadų.
Jūsų darbe, kaip ir bene kiekviename, turbūt būna keblių, keistų ir linksmų situacijų.
Kai žmonės vienas kito nesupranta, tada kyla keblių ir sudėtingų situacijų. Man sunkiausia pamiršti tai, kad žmogus kuo nors nepatenkintas, todėl visada stengiuosi dirbti su asmenimis, kurių energijos laukas dera su manuoju.
Ko gero, smagiausia būna tada, kai fotosesijos metu ekspromtu kyla beprotiškiausių idėjų. Pavyzdžiui, švelniai pažeidžiant įstatymus fotografuoti pusnuogį modelį, pozuojantį priešais Eifelio bokštą ar gulintį viduryje važiuojamosios kelio dalies.
Kokių sunkumų gali kilti per fotosesijas?
Kartais tenka susidurti su žmogaus psichologiniu barjeru, kuris neleidžia atsipalaiduoti taip, kaip aš arba jis pats norėtų. Pakišti koją gali ir, atrodytų, smulkmena, pavyzdžiui, kliento netenkinanti arba jį sukaustanti detalė. Mes su stiliste Aušra Savickiene, bendradarbiaudamos jau ketverius metus, visad stengiamės klientėms sukurti streso nekeliančią atmosferą. Nieko nėra geriau už mūsų studiją paliekančią laimingą moterį.
Kaip parenkate fotosesijų idėjas? Ar viską, ko reikia joms, darote pačios?
Visada klausiame, ko moteris norėtų, pateikiame stilistikos pavyzdžių, kurie jai galėtų patikti, ir pagal tai kuriame idėjas. Mes stengiamės sukurti tai, ko klientės tikisi. Padarome makiažą, šukuoseną, jeigu reikia, sukuriame ir dekoracijas.
Galbūt Jūsų darbus naudoja ir užsienio spauda, portalai?
Tam tikrus projektus siunčiame į „Vogue Italia“ tinklalapį, kuriame fotografai turi galimybę dėti nuotraukas. Jeigu atitinka redakcijos numatytus reikalavimus, jos yra publikuojamos „Photo Vogue“ interneto svetainėje. Taip pat su „Vogue“ esu pasirašiusi sutartį, leidžiančią dėti nuotraukas į serverį, iš kurio įvairūs komercijos atstovai gali nusipirkti dominančius mano ar kitų fotografų darbus.
Kokios temos, stilistika šiuo metu vyrauja asmeninėse fotosesijose?
Mūsų fotosesijose visus metų laikus karaliauja moteriškumas, elegancija, seksualumas ir grakštumas.
Kaip manote, ar fotosesijos, geriau atskleidžiančios žmogaus grožį, gali paskatinti labiau save pamilti?
Žinoma! Net ir viena nuotrauka gali atskleisti ar priminti žmogui, koks jis gali būti žavus, patrauklus ar net charizmatiškas, o tai suteikia pasitikėjimo savimi. Ypač kalbant apie moteris. Nuotrauka kiekvieną jų priverčia atrasti savyje „femme fatale“, žavingą, elegantišką, paslaptingą ir kartu seksualią moterį.
Ką apskritai patartumėte tiems, kurie, rodos, nepakankamai save myli, kuriems stinga gyvenimo džiaugsmo?
Nuoširdžiai patarčiau SUSTOTI, pagalvoti ir atsakyti sau: „Ką aš padariau šiandien dėl savęs? Ko AŠ noriu?“ Imti ir padaryti tai. Kol nemylėsime savęs, nemylėsime gyvenimo, nejusime laimės. Tikiu, kad gyvenimas yra labai teisingas, jis daug ko mus moko, kartais tos pamokos būna itin sunkios, bet kartu gyvenimas labai daug ką ir parodo, atneša gero. Kiekvienas įvykis yra ne veltui, ir kiekviena diena yra labai svarbi. Turime mylėti ir tai pasakyti artimiesiems, nes tai, ką turime, turime dabar.
Kokios kitos Jūsų domėjimosi sritys?
Domiuosi daile, mada. Radusi laiko, tapau arba piešiu, seku naujausias mados tendencijas.
Ar gerai jaučiatės Lietuvoje? O galbūt traukia kiti kraštai?
Mėgstu keliauti, pabūti svetur, nes kelionės, nauja aplinka, nauja buitis atpalaiduoja, suteikia naujų potyrių, bet šiuo metu man labai gera čia, Lietuvoje, tai – mano namai. Tačiau niekas negali žinoti, kur ambicijos ir savirealizavimas nuves vėliau.
Artėjančios šventės – svajonių ir linkėjimų metas. Koks būtų Jūsų palinkėjimas visiems Lietuvos žmonėms ir sau?
Jaučiu, kad ateinantys metai daugeliui turėtų būti ganėtinai svarbūs, permainingi, savotiško perversmo metai. Tad palinkėčiau ne tik įgyvendinti planus, svajones, atlikti numatytus darbus, bet ir prisiminti tuos dalykus, kuriuos pamiršome, padėjome į stalčių sakydami: „Gal kada nors…“ Kad atidžiau pažvelgtume į save, savo vidų, tai, ką mūsų buitis nuslopina. Visiems, tarp jų ir sau, linkiu nepamiršti savo svajonių, nes jeigu svajoji, svajonės pildosi.
Ar Jūsų svajonės pildosi?
Tikrai taip. Įsitikinau, kad jeigu tyliai svajosi, tai gali ir likti tik svajonėmis. Tačiau jeigu pradėsi su kitais žmonėmis šnekėti apie savo planus, dalykus, apie kuriuos daug mąstai, jie ims virsti tikrove.
Dėkoju už pokalbį.
Inga Nanartonytė
Nuotraukos iš Evelinos Šumilovaitės asmeninio albumo