Gyvenimas kupinas įkvėpimo

Tai žmogus, kurio dažnai nepamatysi nei televizijoje, nei žiniasklaidoje, tačiau tikriausiai kiekvienas lietuvis jį pažįsta ir žino. Tai žmogus, kuris nebijo tiesos ir nuolat jos ieško. Tai žmogus, kuris myli gyvenimą ir stengiasi jį gyventi gražiai. Tai žmogus, kurio dėka Lietuvos muzikos padangėje atsiranda vis naujų ir įsimintinų kūrinių, o jauni žmonės turi autoritetą, kuriuo gali sekti.

Taip, tai – Raigardas Tautkus, muzikos kūrėjas bei žvaigždžių prodiuseris, šįkart su mumis kalbėjęsis pačiomis svarbiausiomis temomis – apie vaikystę, kūrybą ir muzikos situaciją Lietuvoje.

Raigardai, ar muzikos pagrindus Jums suteikė Jūsų tėvai?

Mūsų tėvai neturėjo laiko per daug apie mus galvoti, jie buvo darboholikai, kuriems puikiai sekėsi. O mes buvom visada šalia. Aš visko mokiausi J. Naujalio muzikos gimnazijoje. Ten prabūdavau nuo 8 valandos ryto iki 8 valandos vakaro, o vėliau eidavau į įrašų studiją ir vis krapštydavausi pats. Tad visų dabar turimų žinių sėmiausi ir mokykloje, ir iš tėvų, ir pats ieškodamas bei bandydamas. Manau, kad jei būčiau mokęsis paprastoje vidurinėje mokykloje, tėvai vis tiek būtų turėję savų lūkesčių ir vilčių. Mūsų šeimoje savo pareigas visi turi atlikti tinkamai ir kuo geriau, nepaisant to, su kuo jos susijusios.

Kas, Jūsų manymu, Lietuvoje lemia muzikantų, dainininkų, kompozitorių sėkmę?

Norint jaunam žmogui tapti žinomam, reikia mokėti viską: ir solfedžiuoti, ir kurti, ir atlikti, ir programuoti, ir jausti sceną. Jei esi vien tik kūrėjas ar atlikėjas, greit pražūsi. Šiuo metu reikalingas universalumas. Aš galvoju, kad visi norai įgauna brandos stadiją ir juos galima naudoti įvairiai. Man asmeniškai smagiausia yra kūryba. Tai man artimiau, prasmingiau, ilgaamžiškiau. Be kūrybos dar yra kasdienis gyvenimas, rutina ir kiti dalykai.

Teko girdėti, kad Jūs turite savotišką dainų sandėlį, iš kurio atlikėjai gali išsirinkti sau patinkančią daną. Ar tikrai?

Kartais taip ir yra. Kartais sugalvoju, kas galėtų atlikti vieną ar kitą dainą, paskambinu tam atlikėjui, mes peržiūrim, ją dar pakoreguojam, pritaikom ir išeina gražus projektas. Jeigu žmogus negebės atlikti dainos, tai nėra prasmės jam jos kurti net pagal užsakymą. Tačiau, manau, kad visada galima rasti kokį nors kompromisą. Tik žinokit, kad tikrai būna gaila skirtis su savo kūriniais, nes kiekviena daina – tai kūdikis. Norisi jį atiduoti tik į geras rankas.

Ar skaičiavote, kiek esate sukūręs kūrinių?

Na, tai sunku padaryti. Dainų tikriausiai sukūriau apie 500, parašiau keturias simfonijas, trims spektakliams muziką ir dar kitokių keistų kūrinių, kurių ir žanrą kartais sunku nusakyti. Aš labai myliu gyvenimą ir iš jo semiuosi įkvėpimo. Manau, kad aplinka, studijos, žinios įkvepia. Visa tai įpareigoja domėtis, ieškoti. Taip ir gimsta nauji kūriniai. Svarbu neįsivelti į rutiną. Iš tiesų, jei turėčiau, kas užrašo visus kūrinius, skambančius mano galvoje, jų būtų tikrai daug daugiau.

O kokie užsienio ar Lietuvos atlikėjai Jums imponuoja kaip autoritetai?

Na, iš tiesų profesionalumas yra amatas. Sunku atsakyti, kas yra vienintelis autoritetas. Muzikos yra tiek daug ir ji vienaip ar kitaip imponuoja. Aš klausau labai daug ir labai įvairios muzikos. Kuo toliau, tuo aiškiau suprantu, kad siaurai kažką įvertinti sunku. Muzikos tiek daug, kartais ji liejasi savaime ir tada pradėjęs groti net nežinai, kaip pabaigsi tą kūrinį.

Daugiau skaitykite žurnale „Lietuvė“, sausio mėnesio numeryje.