Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Aktualijos»Išmatuotas didžiausių Lietuvos miestų švaros indeksas: palyginti su kai kuriais Europos miestais, gyvename pavydėtinai švariai
Aktualijos

Išmatuotas didžiausių Lietuvos miestų švaros indeksas: palyginti su kai kuriais Europos miestais, gyvename pavydėtinai švariai

ATNAUJINTA:7 gruodžio, 2021Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

VšĮ „Mes darom“ ir šveicarų startuolis „Cortexia“ dalijasi socialinio projekto „Švarūs miestai“ rezultatais. Toks projektas Baltijos šalyse įgyvendintas pirmą kartą.  Jo metu Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gatvėmis riedėjo išmaniąja kamera ir dirbtinio intelekto įranga aprūpintas elektrinis dviratis, fiksuodamas aplinkoje besimėtančias šiukšles. Remiantis surinktais duomenimis, nustatytas trijų didžiausių Lietuvos miestų švaraus miesto indeksas (ŠMI).

Pexels nuotr.

„Cortexia“ technologija, prieš penkerius metus sukurta Šveicarijoje, yra išbandyta didžiausiuose šalies miestuose. Technologija sukurta siekiant pasiūlyti priemonę, kuri leistų tobulinti miesto tvarkymą ir padėtų savivaldybėms efektyviau švarinti miestus. Švaresnės gatvės panaudojant mažiau išteklių – toks buvo kuriamos technologijos tikslas ir mums pavyko jį įgyvendinti“, – sakė „Cortexia“ klientų aptarnavimo vadovas Nicolas Schmidtas.

Pavyzdžiui, Ženevos mieste, kuriame įdiegta „Cortexia“ duomenų surinkimo bei analizavimo sistema, per metus sutaupoma apie 1,5 milijono eurų, o Ciuriche – apie 5 eurus, tenkančius vienam gyventojui, tai sudaro apie 10 proc. gatvių valymo išlaidų per metus. Išmanioji technologija taip pat išbandyta Bazelyje, Paryžiuje, Atėnuose ir Lisabonoje, o šiais metais – ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Tikimasi, kad Lietuvoje įgyvendintas projektas taip pat bus naudingas efektyvinant miestų tvarkymo infrastruktūrą. Tiesa, bent jau didžiuosiuose miestuose galima atsispirti nuo išties geros situacijos – projekto metu surinkti duomenys atskleidė, kad mūsų miestai pavydėtinai švarūs, nes visų projekte dalyvavusių miestų ŠMI yra daugiau nei 4,4, kai ŠMI skalėje 0 reiškia purvina, o 5 – labai švaru. Taip pat nustatytos kelios labiau užterštos gatvės ir teritorijos, apie jas buvo informuoti projekte dalyvavusių miestų savivaldybių atstovai. Jiems pateiktos rekomendacijos dėl šiukšliadėžių infrastruktūros peržiūrėjimo, teritorijose vykdomų veiklų analizės ir poreikio nuolatos šviesti visuomenę.

„Visuose miestuose daugiausia aptikta popieriaus ir kartono. Šios šiukšlės labiausiai mažina ŠMI. Kiti du miestuose dažniausiai aptinkami šiukšlių tipai – nuorūkos ir gėrimų pakuotės, t. y. įvairios skardinės, vienkartiniai kavos puodeliai ir kita panaši tara. Tokius rezultatus leido užfiksuoti išmaniosios technologijos galimybės atpažinti net itin smulkias šiukšles, tokias kaip cigarečių nuorūkos ar kramtomoji guma“,  – sakė N. Schmidtas.

Duomenų rinkimas vyko pasitelkus gausią VšĮ „Mes darom“ savanorių komandą. Jie elektriniu dviračiu populiariausiomis Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gatvėmis nuvažiavo beveik 3000 kilometrų (kiekviename mieste buvo sudaryta po 12 skirtingų maršrutų).

Prie dviračio pritvirtinta išmanioji itin aukštos raiškos kamera 4 metrų spinduliu skenavo pakeliui besimėtančias šiukšles, o dirbtinis intelektas jas identifikavo ir pateikė „Cortexia“ mokslininkams jau susistemintus rezultatus – tokius duomenis kaip atliekų rūšis, jų kiekis, buvimo vieta ir laikas pagal GPS. Kaskart dviračiui išriedėjus į gatves, duomenų rinkimas ir apdorojimas vyko automatiškai. Vėliau mokslininkai gautus duomenis išanalizavo ir pateikė savo išvadas bei rekomendacijas, kaip galima tobulinti ir efektyvinti miesto atliekų tvarkymą.

„Projektu „Švarūs miestai“ norėjome išbandyti naujausias technologijas miestų švarinimo srityje, stebėti mūsų miestų tvarkymo procesus išmaniai, minimizuodami tam reikalingus resursus. Taip pat siekėme atkreipti gyventojų dėmesį į miestų šiukšlinimo problemą, skatinti sąmoningumą bei prisidėti prie švaros palaikymo“, – sakė VšĮ „Mes darom“ vadovė Toma Buivydaitė. 

VšĮ „Mes darom“ savanorių koordinatorius Dominykas Čivilis dėkojo prie projekto įgyvendinimo prisidėjusiems savanoriams. „Viso projekto metu kiekvienam savanoriui dviračiu važiuoti teko apie 10 valandų. Buvo ir iššūkių, todėl ypač dėkojame ištvermingiausiems savanoriams, kuriuos motyvavo entuziazmas važinėti dviračiu, noras susipažinti su dirbtinio intelekto technologija ir užsidegimas prisidėti prie miestų švarinimo kampanijos“, – sakė D. Čivilis.

Projekto „Švarūs miestai“ metu dviratį mynė 24 savanoriai, jie sulaukė didelio žmonių susidomėjimo ir klausimų, tad galėjo skleisti žinią apie projektą ir šiukšlių daromą žalą aplinkai. Tikimasi, kad, laikui bėgant, miestų gatvėse šiukšlių matysime vis mažiau.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisDebiuto laimikis: Loreta Kančytė Valensijos maratone pasiekė penktą rezultatą Lietuvos istorijoje
Kitas straipsnis Floristė pataria, kaip susikurti išskirtinę kalėdinę stalo kompoziciją

Susiję straipsniai

Laimingo gyvenimo formulė: dirbi 6 mėnesius – 6 mėnesius ilsiesi?

17 kovo, 2026

Patvirtintas 2026 metų Kauno biudžetas ir strateginis veiklos planas: didžiausios investicijos – švietimui, socialinėms paslaugoms ir infrastruktūrai

24 vasario, 2026

Elektromobilių rinka auga, o dyzelis traukiasi į paraštes

11 vasario, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.