Dabar – svarbaus apsisprendimo laikas daugeliui abiturientų. Po 12 metų, užveriant mokyklos duris, ne vieno galvoje sukirba mintis: „O kas toliau?“ Pasirinkimų daug: galima laimę bandyti Lietuvos ar užsienio aukštosiose mokyklose, galima apskritai metus pailsėti, padirbėti ar pakeliauti. Tad kaip išnaudoti jaunatvišką maksimalizmą ir pasikloti tvirtą pagrindą ateičiai?
Atsiminimais apie studijų laikus ir patarimais, kaip rinktis profesiją, o kartu ir tolesnį gyvenimą apskritai, dalijasi Jonas Nainys, Saulius Urbonavičius-Samas ir Žilvinas Šilėnas, šiandien galintys pasidžiaugti sėkmingai susiklosčiusia karjera ir mėgstama veikla.
J. Nainys: „Jei darysi, kas patinka, ir negailėsi pastangų, tapsi geriausias“
ZIP FM radijo laidos „Radistai“ vedėjas ir televizijos veidas Jonas Nainys prisipažino, kad iki pat lemtingos dienos, t. y. kai sužinojo stojamųjų rezultatus, vis dar nebuvo apsisprendęs, ką nori veikti gyvenime. Paradoksas, tačiau lietuvių kalbai ir istorijai neabejingas J. Nainys įstojo į filosofiją, kurią stojamųjų eilėje buvo įrašęs šeštu numeriu, o netoli gimtojo Pasvalio esantys Šiauliai tuo metu toli gražu nebuvo jo svajonių miestas.
„Kaip ir daugelis jaunuolių iš mažesnių miestų, gyvenau svajonėmis apie studijas vienoje didžiųjų šalies aukštųjų mokyklų, todėl kai sužinojau, jog esu kviečiamas studijuoti Šiaulių universitete, apie kurį anksčiau buvau mažai girdėjęs, jaučiausi nusivylęs, – pasakojo J. Nainys. – Vis dėlto, kaip kartais atsitinka gyvenime, dabar manau, kad tuo metu tai buvo geriausias mano sprendimas, o nostalgiją šiam miestui ir studijų metams jaučiu iki šiol.“
Garsusis laidų vedėjas pasakoja, kad penkeri metai, praleisti Šiauliuose, filosofijos studijos ir aktyvi veikla studentų atstovybėje jam padėjo atrasti save. „Galbūt sunku įsivaizduoti, tačiau kadaise buvau uždaras, nepasitikintis savimi, tad jei ne vietos bendruomenė, kuri manimi patikėjo ir suteikė galimybių atsiskleisti, abejoju, ar dabar būčiau tas, kas esu. Netgi filosofijos studijos, kurios iš pirmo žvilgsnio neturi jokių sąsajų su mano dabartine veikla, man labai praverčia“, – sakė J. Nainys.
Dvejojantiems, kokią studijų kryptį pasirinkti, J. Nainys pataria visų pirma klausyti savo širdies balso ir rinktis tik tai, kas patinka. Tačiau tai tik viena medalio pusė. „Nežinau, ar tai likimas, ar tiesiog atsitiktinumas, tačiau viskas susiklostė kaip pagal iš anksto pasiruoštą scenarijų, kuris padėjo atrasti save ir savo pašaukimą“, – šypsojosi J. Nainys.
S. Urbonavičius-Samas: „Svarbiausia – gerai įdirbti dirvą“
Žinomas muzikantas ir prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas yra įsitikinęs, kad jaunam žmogui visi keliai yra atviri, tačiau aukštasis išsilavinimas ir platus požiūris atveria daugiau galimybių. „Teorija yra neatskiriama nuo praktikos, todėl universitete įgytos žinios labai praverčia ir yra naudingos. Jei gerai „įdirbi“ dirvą ir ambicingai sieki savo tikslų, tada universitetas yra tau geriausia vieta“, – sakė S. Urbonavičius.
Šiaulių universiteto Menų fakultete studijavęs S. Urbonavičius pasakoja, kad besimokydamas ne tik stengėsi įgyti žinių, bet ir atkakliai ieškojo būdų, kaip save realizuoti, o tam čia buvo visos galimybės.
Būtent studijų metais S. Urbonavičius subūrė iki šių dienų gyvuojančią legendinę roko grupę BIX, o nenorėdamas nutolti nuo studijuojamos specialybės – dailės – universiteto erdvėse rengė savo tapybos parodas.
„Buvau labai aktyvus, todėl būtent mano ir kitų bendraminčių iniciatyva čia buvo pradėtos organizuoti pirmosios diskotekos, meniški judėjimai, suskambo alternatyvioji muzika. Menų fakultetas iš kitų tuo ir išsiskiria, kad ten verda visai kitoks gyvenimas ir juntama gera aura kūrybai. Tai buvo ta vieta, kur rinkdavosi visas Šiaulių elitas, viliuosi, kad taip ir išliko“, – gerų žodžių negailėjo Šiaulių universiteto alumnas.
Ž. Šilėnas: „Studijos universitete naudingos, jei žinai, ko nori“
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovo šiauliečio Žilvino Šilėno, pagrindinė sąlyga renkantis mokymo įstaigą yra teikiamos perspektyvos ir studijų kokybė. „Labai svarbu, kad aukštojo mokslo įstaiga suteiktų vertingų žinių, keltų kvalifikaciją, tai kartu didintų ir pačios mokymo įstaigos patrauklumą, padėtų pritraukti studentų, siekiančių tapti kvalifikuotais pasirinktos srities specialistais“, – aiškino Ž. Šilėnas.
Vis dėlto renkantis karjeros kelią ekonomistas pataria gerai įvertinti savo lūkesčius, nes universitetinis išsilavinimas netenka vertės, jei stokojama asmeninių gebėjimų šias žinias pritaikyti praktiškai.
„Profesijos pasirinkimas labiausiai priklauso nuo to, kur jaunas žmogus save įsivaizduoja po dešimties metų ir kokia veikla nori užsiimti, kad įprasmintų savo gebėjimus. Apmaudu, tačiau šiuo metu mokslas Lietuvoje yra devalvuotas, nes dauguma jaunų žmonių, įgiję aukštojo mokslo diplomą, nežino, ką nori gyvenime veikti“, – apgailestavo Ž. Šilėnas.
Iš Šiaulių kilusio ekonomisto teigimu, aukštojo mokslo įstaiga ne tik atlieka savo pirminę funkciją – suteikia galimybę jaunam žmogui įgyti aukštąjį išsilavinimą, bet ir didina viso regiono patrauklumą, tampa traukos centru, atveriančiu plačias galimybes jaunajai kartai.