Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Ką daryti, kad saugos diržai netaptų pavojingi?
Šeima ir sveikata

Ką daryti, kad saugos diržai netaptų pavojingi?

Komentarų: 02 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Saugos diržai automobiliuose pradėti naudoti 1930 m., kai keli gydytojai įsirengė juos automobiliuose ir paskatino automobilių gamintojus saugos diržus įtaisyti visuose naujuose automobilių modeliuose. 2013 m. tyrimais buvo išaiškinta, kad saugos diržų naudojimas yra veiksmingiausia priemonė, sauganti nuo sužalojimų ir mirties avarijos atveju. Anglijos tyrėjai išaiškino, kad Didžiojoje Britanijoje kasmet būtų galima išsaugoti daugiau nei 300 žmonių gyvybę, jei visi važiuojantieji automobiliais segėtų saugos diržą.

Saugos diržų naudojimas automobiliuose tapo neatsiejama ir neginčijama saugaus eismo dalimi, tačiau pasitaiko atvejų, kai netinkamai naudojami saugos diržai gali kelti pasismaugimo grėsmę vaikams, ypač jei automobilyje vaikai yra neprižiūrimi suaugusiųjų. Ši grėsmė padidėjo 1996 m., kai buvo išrasti saugos diržai su įtampos ribotuvu, kuris saugos diržą apriboja taip, jog jis gali tik sutrumpėti. Būtina akcentuoti tai, kad didesnį pavojų kelia ne tie diržai, kuriais vaikas prisegamas automobilinėje kėdutėje, o tie, kurie paliekami šalia nenaudojami. Nelaimė įvyksta tada, kai vaikas žaisdamas su diržu apsisuka jį aplink kaklą ir yra aktyvuojamas įtampos ribotuvo užrakinimo mechanizmas. Tokiu atveju diržo nebegalima atlaisvinti ir vienintelė galimybė išgelbėti vaiką – nukirpti saugos diržą. Neturint tam tinkamų priemonių po ranka, pasekmės gali būti negrįžtamos.

Deja, visai neseniai toks įvykis pašiurpino ir Lietuvą, kai automobilyje saugos diržu pasismaugė 10 metų neturintis berniukas. Kad tokių baisių istorijų nepasikartotų, tėvai ir kiti suaugusieji privalo imtis atitinkamų prevencijos priemonių:

1. Visada atidžiai prižiūrėti vaikus automobilyje ir niekada nepalikti jų vienų jame.

2. Automobilis yra transporto priemonė, ne žaidimų aikštelė.

3. Visada užrakinti transporto priemonę, kad vaikai negalėtų patekti į ją vieni.

4. Mokyti vaikus nežaisti su saugos diržais, pasakoti jiems apie galimą pasismaugimo riziką.

5. Jei saugos diržai, esantys šalia vaiko, yra nenaudojami, išimti juos arba „užrakinti“  pagal automobilio gamintojo instrukciją, kad vaikas negalėtų jų ištraukti.

6. Visada automobilyje turėti priemonę, kuria būtų galima nukirpti diržą nelaimės atveju.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras ragina gyventojus naudoti saugos diržus pagal paskirtį ir pasirūpinti, kad jie netaptų grėsme vaikams.

Pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratorė Justina Račaitė

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisBaltijos šalių mokytojų susitikimas Latvijoje
Kitas straipsnis Vaikystės svajonė dirbti su prof. Birute Galdikas atvedė į Indoneziją

Susiję straipsniai

Moterys išleidžia daugiau, bet tai nereiškia, kad jos išlaidauja

1 birželio, 2026

Saulės daugiau, o energijos vis tiek nėra? Gydytoja paaiškina, kodėl organizmui gali trūkti šviesos

29 gegužės, 2026

Kraujo tyrimų „normos“ gali klaidinti: ką svarbu žinoti pacientams?

27 gegužės, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.