„Eurobarometro“ apklausa, atlikta Lietuvoje, kai euras visiškai pakeitė litą, rodo, kad parama bendrajai valiutai padidėjo; dauguma respondentų sakė, kad prie euro pereita sklandžiai ir efektyviai.
Dauguma eurą vertina kaip naudingą savo šaliai ir Europos Sąjungai
60 % respondentų sakė manantys, kad euras naudingas Lietuvai, o didesnė dalis (79 %) mano, kad euras naudingas Europos Sąjungai. Respondentų taip pat klausta nuomonės apie tai, kokių padarinių – teigiamų ar neigiamų – turės euro įvedimas. Palyginti su atsakymais į tą patį klausimą ankstesnėje, 2014 m. rugsėjį atliktoje, apklausoje („Flash Eurobarometer 402“), naujieji rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai dabar eurą vertina palankiau: beveik du trečdaliai apklaustųjų mano, jog padariniai Lietuvai bus teigiami (63 %), o 54 % mano, jog euro įvedimas turės teigiamų padarinių jiems asmeniškai – šie skaičiai padidėjo atitinkamai 19 ir 17 proc.
Daugiau kaip trys ketvirčiai Lietuvos gyventojų sako, kad prie euro pereita sklandžiai ir efektyviai
Į klausimą apie tai, ką mano apie praktinius euro įvedimo aspektus, net 86 % respondentų atsakė, kad euro įvedimas praėjo sklandžiai ir efektyviai. Tik 5 % teigė patyrę sunkumų pirmąją savaitę keisdami grynuosius litus į eurus arba išsiimdami grynųjų bankuose. Iš tų, kurie patyrė sunkumų, 34 % turėjo ilgiau nei paprastai laukti eilėse prie kasų, o 23 % reikėjo ilgiau laukti prie bankomatų. Paklausti apie kainų nurodymą dviem valiutomis, 77 % respondentų sakė, kad kainos buvo nurodomos abiem valiutomis arba dažniausiai abiem valiutomis. Tik 15 % respondentų sakė, kad kainos buvo nurodomos neteisingai. Daugiau kaip du trečdaliai (67 %) sakė, kad kainų nurodymas dviem valiutomis buvo naudingas.
Maždaug pusė respondentų sakė, kad kainos buvo teisingai perskaičiuotos dažnai arba labai dažnai, 28 % – tik kartais. 10 % sakė, kad kainos buvo perskaičiuotos visiškai neteisingai, o 15 % respondentų sakė nežinantys. 40 % respondentų manė, kad kainos buvo teisingai apvalinamos dažnai arba labai dažnai, 32 % – tik kartais, 13 % sakė, kad kainos buvo apvalinamos visiškai neteisingai, o 15 % sakė, kad nežino.
Dauguma gyventojų jaučiasi gerai informuoti apie eurą, kaip naująją valiutą
Respondentų taip pat klausta, ar jie jaučiasi gerai informuoti apie eurą, kaip naująją valiutą. Dauguma (92 %) sutiko, kad yra gerai informuoti, tačiau beveik ketvirtadalis (24 %) teigė, jog norėtų gauti daugiau informacijos apie euro apsaugos ženklus. 12 % sakė norintys daugiau sužinoti apie socialinį, ekonominį ar politinį euro įvedimo poveikį, 11 % – apie kainų nurodymą dviem valiutomis, 10 % – apie teisingą apvalinimą.
Papildoma informacija
Respondentai atsakė į įvairius su euro įvedimu susijusius klausimus, pvz., apie euro suvokimą ir pritarimą jam, apie tai, kaip vertina praktinius euro įvedimo aspektus ir informacijos kampaniją.
2015 m. sausio 16–19 d. Lietuvoje telefonu apklausta maždaug 1 000 įvairioms socialinėms ir demografinėms grupėms priklausančių respondentų.
EK atstovybės Lietuvoje inf.