Apie skaitymo naudą vaikams būtų galima kalbėti ir kalbėti. Man knygos ypač vertingos (kalbu apie grožinę literatūrą) atrodo tuo, kad jos suteikia galimybę pabėgti iš realybės į fantazijų, nuotykių ar kokį kitą alternatyvų pasaulį. Kam iš tos realybės bėgti, kiekvienas atsakys savaip. Kažkam jo realybė ne visada patinka, kitas mėgsta pasinerti į nepatirtus vandenis. Man tai bet kuriuo atveju yra skersvėjis galvai – poilsis smegenims, emocijoms, apskritai psichikai. Ir dar malonumas. Tiesiog malonumas atitrūkti, pasinerti. Kaip ir filmas, ypač kino teatre su 3D akiniais, ar spektaklis. Staiga pabundi ir supranti, kad sėdi žiūrovo kėdėje. Kaip galima nenorėti padovanoti šio įpročio, galimybės ištrūkti į kitą pasaulį vaikams?
Skaitymo nauda dvikalbiams vaikams yra dar didesnė, ir štai kodėl. Kaip žinome, žmogus priima ir įsimena informaciją, gautą per regą (vaizdais), klausą (garsais), emocijas (įspūdžiais) ir lytėjimą, judesius (pvz., rašydamas). Kalba yra rašytinė ir šnekamoji. Jei dvikalbis vaikas viena iš savo gimtųjų kalbų tik kalba, bet nerašo ir neskaito, jis netenka tų dviejų briaunų, kurios ir sudaro gylį. Jau nebe 3D, o gal tik 2D arba 1D. Tam tikros juslės taip lieka neaktyvios.
Šiuo atveju problema dvilypė. Kol pats nepajutai skaitymo malonumo, nesuprasi, kas tai. Kol nesupranti, niekaip neperduosi kam nors kitam. O tam, kad pajustum malonumą, reikia pasiekti tam tikrą skaitymo greitį, kuris jau leistų kažkiek konkuruoti su minčių eigos greičiu. Skaitant lėtai, procesas vargina ir nervina, o ne džiugina. Pamėginkite, pavyzdžiui, klausytis, kai kažkas skaito labai lėtai. Net ir labai įdomų tekstą. Tai būtų didelė kančia.
Taigi išvada tokia: a) neįskiepysite vaikams pomėgio skaityti, jei pats neskaitote; b) racionaliai to neįrodysite, galite tik leisti pajusti; c) pirmiausia vaikas turi išmokti skaityti gana greitai. Tai padaryti sunku todėl, kad pats veiksmas yra grynai mechaninis – praktika, praktika, praktika.
Galima ir papirkti, bet „kyšis“ turi būti tinkamai nukreiptas į ilgalaikę perspektyvą. Jei naudosime paskatinimo priemones, yra rizika, kad, joms dingus, pradings ir noras skaityti, nes jis kilo ne iš paties skaitymo malonumo, o tik iš troškimo gauti prizą.
Kokie metodai veikia skatinant vaikus pamėgti skaitymą ir knygas?
● Skaityti garsiai vienas kitam. Šeimoje tėvai ir vyresni vaikai gali skaityti visiems. Mažesnieji galbūt įsidrąsins palaipsniui. Taip pat tinka senas geras būdas skaityti vaikams prieš miegą.
● Subtitrai kine. Filmai su subtitrais namie. Subtitrai verčia išmokti skaityti greičiau. Tam tikro amžiaus vaikams tai yra iššūkis, tačiau gana greitai įveikiamas. Nereikia nė minėti, kad įveiktas iššūkis suteikia džiaugsmo, o kaip šalutinis poveikis ateina ir skaitymo greitis. Tai mažai kur minimas fenomenas, tačiau labai vertingas gerinant skaitymo įgūdžius, mokantis užsienio kalbos arba gimtosios lietuvių gyvenant ne Lietuvoje.
● Susikurti ritualus, kuriuose dalyvauja vaikai ir tėvai. Bendra maloni ir džiuginanti veikla. Pavyzdžiui, eiti žiūrėti knygos ekranizacijos po to, kai perskaitoma knyga, pagal kurią pastatytas filmas. Surengti knygos vakarus, kai šeimos narys papasakoja, ką įdomaus perskaitė. Galbūt jie gali vykti vaikų mėgstamoje kavinėje, tad vaikai lauks ir deserto, ir pokalbio.
● Knygų klubas. Tai gali būti kelių vaikų ir mamų susitikimai kas mėnesį, per kuriuos skaitomos knygos, jomis dalijamasi.
Lina Baltrukonienė, https://linchia.wordpress.com