Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), jau keletą dešimtmečių palaikantis glaudžius ryšius su pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos bendruomene, kviečia į VDU Pasaulio lietuvių universiteto simpoziumą. Renginys vyks 2022 m. spalio 27–29 d. Kaune gyvai universitete ir nuotoliniu būdu.
Minint Lietuvos universiteto šimtmetį ir atsižvelgiant į pastarųjų metų aktualijas, Lietuvos ir pasaulio lietuvių mokslo, meno ir kūrybos bendruomenė yra kviečiama diskutuoti apie laisvę ir jos formas įprasminančiomis temomis.
Pasak VDU istorijos profesoriaus Egidijaus Aleksandravičiaus, VDU Pasaulio lietuvių universiteto simpoziumas turi būti tas laikas ir ta vieta, kurioje negali būti užmirštama, kas vyksta su minties ir viešos raiškos laisve, kuri, anot E. Aleksandravičiaus, bent kelis šimtmečius buvo apsaugota akademinės autonomijos ir nepriklausomo mokslinio tyrinėjimo teise. „Laisvės, teisės, tikėjimo ir moralybės iššūkiai šiandien tampa svarbiausiomis temomis, kurios dėl savo sudėtingumo neįsileidžiamos į „Twitter“ lygio kalbėjimą. Tad gal Pasaulio lietuvių universiteto bendruomenė dar gali būti paskutiniai apkasai, kuriuose renkasi tie, kuriems visa tai rūpi“, – teigia VDU profesorius.
Simpoziumo programoje bus aptariama Lietuvos universiteto tradicijos reikšmė mūsų šaliai ir lietuvių išeivijai, diskutuojama, kaip studijas, mokslą, meną ir kūrybą palietė globalūs pastarųjų metų įvykiai, kaip į tai reaguoja Lietuva bei pasaulis.
Simpoziumo metu pranešimus skaitys ir diskusijose dalyvaus Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys lietuviai ar lietuviškų šaknų turintys pranešėjai: filosofas prof. Saulius Geniušas (Kinija), verslo konsultantė Ann Senn (JAV), žurnalistas, vertėjas dr. Mykolas Drunga (Lietuva), informatikė Indrė Grigaravičiūtė (Norvegija), istorikė prof. Indrė Čuplinskas (Kanada), edukologė dr. Jolita Buzaitytė-Kašalynienė (Lietuva), sociologė, meno kritikė dr. Judita Sedaitis (JAV), futurologė Kristina Dryža (Lietuva, Australija), filosofas prof. Gediminas Karoblis (Lietuva, Norvegija), filosofas Rimas Čuplinskas (Lietuva), istorikas Domas Boguševičius (Lietuva).
Dalyvauti diskusijose bus kviečiami ir VDU Pasaulio lietuvių universiteto simpoziumo žiūrovai – tiek esantys kartu auditorijoje, tiek stebintys renginį nuotoliu per „Zoom“.
Norinčių dalyvauti gyvai registracija vyksta iki spalio 16 dienos, o besijungiančių nuotoliu – iki spalio 26 dienos. Renginio transliaciją taip pat bus galima stebėti VDU „YouTube“ kanale. Pranešimai simpoziume bus skaitomi lietuvių ir anglų kalbomis, vyks sinchroninis vertimas iš lietuvių į anglų k.
Spalio 27 d. sesija ir specialusis pranešimas
Įvadinėje sesijoje simpoziumo organizacinės grupės nariai (prof. E. Aleksandravičius, D. Boguševičius, prof. G. Karoblis, R. Čuplinskas) bei sociologė dr. Judita Sedaitis (JAV) dalinsis trumpomis įžvalgomis laisvės ir jos formų tema. Specialų pranešimą apie ukrainiečių diasporų likimus ir galimas perspektyvas skaitys etnografas dr. Andriy Nahachewsky (Kanada).
Spalio 28 d. sesija „Kas neša liepsną, kai aplink tamsu? Lietuvos universiteto tradicija Lietuvoje ir išeivijoje“
Sesijoje, dedikuotoje Lietuvos universiteto 100-mečiui, bus aptariama, kokią reikšmę Lietuvos universiteto tradicijos tąsai turėjo žymūs universitete dirbę ir jo aplinkoje susiformavę mokslininkai, tokie kaip Marija Gimbutienė, Julius Greimas, Alfredas Erichas Sennas, ir kaip Lietuvos universiteto tradicija buvo palaikoma išeivijoje.
Taip pat bus keliami klausimai: kokiomis formomis Lietuvos universiteto tradicija buvo sugrąžinta į Lietuvą; kas buvo tie žmonės, įnešę tokį svarbų indėlį; kaip laisvė ir tikėjimas Lietuva tapo kertinėmis Lietuvos universitetą, „egzilio universitetą“ ir atkurtąjį VDU jungiančiomis grandimis; kaip atsikuriančiame Vytauto Didžiojo universitete jų idėjos sąveikavo anuomet ir koks šių idėjų likimas šiandien?
Spalio 28 d. sesija: „Švietimo realybė virtualizacijos akivaizdoje“
Nuotolinis darbas ar studijos tarp dviejų vietų – vienos, kurioje esama fiziškai, ir kitos, kuri šią veiklą fiziškai palaiko, – tapo gerai žinoma tiek įvairių sričių darbuotojų, tiek studentų ir moksleivių, tiek pabėgėlių bei pasaulio lietuvių bendruomenių patirtimi. Moksleiviai ir studentai gali studijuoti mokslo įstaigose net ir siautėjančios pandemijos ar karo sąlygomis. Dėl sunkumų palaikyti fizinį artumą kai kurios pasaulio lietuvių bendruomenės buvo priverstos persikelti į virtualias erdves ir kartu atrado akstiną burti naujas grynai virtualias bendruomenes ar net suintensyvino veiklą, kurią iki tol ribojo fiziniai atstumai.
Šioje sesijoje bus taip pat klausiama – ar išsaugodami budrumą įstengsime nepamiršti, kokie pavojai glūdi nuotolinėse studijose? Ar gebėsime neprarasti ryšio su fizine realybe, apsisaugoti nuo virtualaus sklandumo genamo smalsumo ar virtualios kontrolės pagundų? Ar sukūrus virtualius universitetų, mokyklų dvynius mūsų gyvenimas taps saugesnis, švaresnis, artimesnis? Ar jis taps žmoniškesnis, ar mažiau žmoniškas?
Spalio 29 d. sesija: „Klestėjimas nenuspėjamumo sąlygomis“
Paskutinėje simpoziumo dalyje bus svarstoma, ar didėjantis nenuspėjamumas šiandieniame pasaulyje trukdo klestėti. Ar tampame atsparesni, ar trapesni? Kaip visuomeniniai sukrėtimai ir permainos veikia mokslą ir kūrybą? Kaip / ar mokslas ir kūryba padeda adaptuotis, klestėti? Kokie nauji įpročiai ir asociacijos formuojasi (po)pandeminiame pasaulyje, gyvenant nuolatinės karo grėsmės sąlygomis?
https://pasauliolietuviai.lt/simpoziumas-2022/
VDU Pasaulio lietuvių universiteto simpoziumą remia Vytauto Didžiojo universitetas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, „Globali Lietuva“ ir Lietuvių fondas.