Beveik kiekvienoje virtuvėje galima rasti bent vieną svogūną. Ši aromatinga, aštriu skoniu pasižyminti ir dažnai verkti priverčianti daržovė naudojama įvairiems patiekalams gaminti. Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, svogūnas – ne tik daržovė, be kurios neįsivaizduojama daugybė patiekalų, bet ir sveikatai palankus produktas.
Svogūnų laiškai yra maistingesni
Kaip teigia „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, svogūnuose yra kalio – mineralo, kuris padeda normaliai funkcionuoti raumenims ir nervų sistemai. Jie taip pat yra puikus vitaminų C, A, B ir E šaltinis, juose gausu mineralų bei mikroelementų. Tiesa, reikėtų turėti omenyje, jog maistine verte svogūnų laiškai ir gumbas šiek tiek skiriasi.
„Svogūnų laiškai yra maistingesni: juose daugiau antioksidantų, B grupės vitaminų, folio rūgšties, tačiau dažniausiai jie naudojami šiltuoju metų sezonu. O svogūno gumbas virtuvėje naudojamas visus metus, daugelio namuose – kone kasdien. Nors svogūno galvoje yra mažiau kai kurių maistinių medžiagų, dėl suvalgomo didesnio jų kiekio nauda sveikatai tampa panaši“, – teigia dr. E. Gavelienė.
Anot gydytojos dietologės, kadangi svogūnas skleidžia stiprų aromatą, šios daržovės skonį patiekaluose mėgsta toli gražu ne visi, pavyzdžiui, vaikai. Tačiau nuo mažų dienų lavinant jų skonį tėvams neturėtų kilti bėdų. „Žmonėms, kurie vengia aitraus svogūno skonio ar negali valgyti žalio svogūno, rekomenduoju jį nuplikyti karštu vandeniu ir dėti į norimus patiekalus. Tokiu būdu apdorotas svogūnas praranda dalį savo aitriųjų medžiagų ir tampa švelnesnio skonio“, – pataria gydytoja dietologė.
Patariama laikyti tamsioje ir sausoje vietoje
Parduotuvėse galima įsigyti įvairių rūšių svogūnų: baltųjų, geltonųjų, raudonųjų ir saldžiųjų. Jie skiriasi ne tik savo išvaizda, bet ir skoninėmis savybėmis. Baltieji ir geltonieji svogūnai pasižymi stipresniu skoniu, o pirkėjų mėgstami raudonieji svogūnai nėra tokie aitrūs, tad tinkamesni pjaustyti į salotas.
Renkantis svogūnus vertėtų atkreipti dėmesį į jų kietumą, apžiūrėti, ar nėra puvimo žymių arba mechaninių pažeidimų. Parsinešus į namus, svogūnus patariama laikyti tamsioje, sausoje vietoje kambario temperatūroje. Taip pat jų nederėtų laikyti kartu su šakniavaisiais ar bulvėmis, nes bulvės turi tam tikrų elementų, kurie garuoja ir suteikia drėgmę. Jeigu bus šilta ir drėgna, svogūnai ims žydėti.
Būdas, kuris leis pjaustyti svogūnus be ašarų
Svogūnuose gausu sieros junginių, todėl pjaustant svogūną ši rūgštis žaibiškai pavirsta dujomis, ima garuoti ir sudirgina akis bei nosies gleivinę. Tačiau yra nemažai gudrybių, kurios gali padėti to išvengti.
Norėdami išvengti ašarojimo prieš pjaustydami žalius svogūnus trumpai juos atvėsinkite. Pjaustydami naudokite aštrų ir šaltu vandeniu sudrėkintą peilį. Galite sudrėkinti ir pačią svogūno galvutę. Be to, ant pjaustymo lentelės galite užlašinti kelis lašus acto arba citrinos sulčių. Kai kitą kartą pjaustysite svogūnus, būtinai išbandykite šiuos triukus.