Jaunas ir labai talentingas, atrodo, tarsi būtų gimęs groti akordeonu, scenoje demonstruojantis neįtikėtiną virtuoziškumą, muzikalumą ir temperamentą Martynas Levickis nepalieka abejingų. Atlikėjo muzikinė karjera užgniaužia kvapą: dar visai neseniai jis buvo Šiaulių S. Sondeckio menų mokyklos mokinys, o šiandien – pasaulinio lygio atlikėjas, kuriam atviros žymiausios pasaulio scenos.
Londono Karališkosios muzikos akademijos absolventas siekia pakeisti ne itin populiaraus akordeono įvaizdį. Panašu, kad lietuviui sekasi: prieš kelis mėnesius išleistas Martyno albumas jau pirmą pardavimo savaitę D. Britanijoje pateko į šalies perkamiausių albumų sąrašą, o jaunas akordeonininkas iš Lietuvos sulaukė išskirtinio britų žiniasklaidos dėmesio. Vis dėlto akordeono virtuozas nepamiršta ir Lietuvos klausytojų – sausio 4 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje M. Levickis surengs koncertą „Misija tęsiasi“. Siekdamas įrodyti akordeono universalumą, atlikėjas gros žymiausius užsienio popmuzikos hitus – koncerte akordeonui paklus tokių atlikėjų, kaip Lady Gaga, Katy Perry, Michaelas Jacksonas, „Linkin Park“, ir kitų melodijos.
M. Levickis pasakoja apie savo muzikinę misiją ir jį sužavėjusį instrumentą.
Martynai, dažnai sakote, kad norite ir siekiate pakeisti akordeono įvaizdį. Kodėl Jums tai svarbu?
Akordeonas atsirado palyginti neseniai – 1829 m. – Vienoje, tačiau daugelio žmonių pasąmonėje jis – senas ir nemadingas instrumentas, kartais – savotiškas pajuokos objektas. Lietuvių kultūroje akordeonas yra vienas pagrindinių vestuvių instrumentų. Kodėl taip įvyko, nesunku atsakyti. Pirmasis akordeonas buvo gana primityvus, tačiau pats jo principas buvo toks pat, kaip ir dabar: instrumentas galėjo išlaikyti ilgą, nenutrūkstamą garso liniją, turėjo melodijos ir akompanimento korpusus ir buvo patogus nešioti. Kadangi to laikotarpio kompozitoriai laikė akordeoną nepakankamai pažangiu, mažai apie jį išmanė, jis tapo gatvės, užstalių dainų ir šokių instrumentu. Kitaip tariant, akordeonas tapo paprasto žmogaus sielos instrumentu.
Ilgainiui tradicijos keitėsi – XX a. viduryje akordeonas buvo ypač populiarus. Italijos eksporto rekorduose akordeonai tuomet užėmė antrą vietą, nusileisdami tik automobilių pramonei. Net ir pasiekęs tokį populiarumą, tinkamos pagarbos, kaip „normalus“ koncertinis instrumentas, akordeonas beveik nesulaukė. Tačiau kaip tik tuo metu buvo sukurtas chromatinių bosų akordeonas. Juo buvo galima groti įvairiausius kūrinius – nuo senosios klasikos iki šiuolaikinės muzikos eksperimentų ar džiazo. Tai ypač sudomino šiuolaikinius kompozitorius, ir šie ėmė intensyviai rašyti kūrinius šiam instrumentui. Tačiau atsirado kita problema – nežinoma, nauja muzika, kuriai reikia atidumo, o kartais – specifinio išmanymo, nesudomino daug klausytojų. Visa tai suvokdamas dar studijų metu Londone, kur didžiąją dalį kurso repertuaro sudarė šiuolaikinė muzika, pradėjau ieškoti galimybių pristatyti akordeoną plačiau.
Muzikos istorijos kloduose smuikas arba fortepijonas turėjo ne vieną muzikinį herojų ar genijų – šie sėkmingai kurdami, grodami populiarino savo instrumentą. Akordeonas praėjusio amžiaus viduryje irgi turėjo simbolinių asmenybių, tačiau XXI a. jo populiarumas gerokai smuko. Tad man ir yra svarbu keisti akordeono įvaizdį arba žmonių matymo kampą, skatinti susidomėjimą juo, kaip šiuolaikiniu, patraukliu ir mėgstamu koncertiniu instrumentu.
Kuo Jus šis instrumentas žavi?
Atrodo, kad niekada taip ir nespėjau įsigilinti, kodėl man jis patinka. Pamenu, jog vaikystėje, kai tik pradėjau groti akordeonu, man buvo labai įdomi jo mechanika, visa sudėtinga sistema viduje, klavišai, mygtukai, registrai, dumplės. Jau tuomet mane neapsakomai traukė mechanika ir automobiliai. Dabar tebepatinka automobiliai, bet apie jų mechaniką beveik nieko nenusimanau. Akordeono mechaniką išmanau geriau, tačiau imtis jo taisyti nedrįsčiau.
Žinoma, vienas pagrindinių veiksnių yra garsas. Kai kurie žmonės mano nemėgstantys to „šaižaus“ akordeono garso. Aš jo irgi nemėgstu, bet jį dabar galima išgirsti vis rečiau ir rečiau. Lietuvoje visi profesionalūs atlikėjai, studentai ir mokiniai jau groja naujais, ganėtinai brangiais instrumentais, kurių garsinės savybės ne tik pamalonina klausytojo ausį, bet ir užburia.
Koncertus rengiate ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ar pastebėjote skirtumų tarp publikos?
Kiekviena publika turi savo nacionalinių ypatumų. Man lyginti Lietuvos publiką su kitų pasaulio šalių publika vis dar sunku, nes visada galiu jausti, jog klausytojų esu itin laukiamas Lietuvoje, o tai, natūralu, lemia ir simpatijas. Užsienyje jas dažnai tenka užsitarnauti, bet juk taip tik smagiau.
Kas Jums svarbiausia, kai esate ant scenos, koncertuojate?
Svarbiausia yra ryšys su klausytoju. Juk kalbėdami su draugu norime, kad jis ne tik mūsų klausytųsi, bet ir mus suprastų, gal pakomentuotų, patartų. To paties ryšio reikia muzikoje – tik viskas vyksta magiškoje erdvėje, be žodžių. Iš pradžių nelengva – kartais reikia labai pasistengti sudominti klausytoją, ji įtikinti. O kartais tik žengus pirmą žingsnį į sceną būna aišku, kad ryšys jau egzistuoja, – tuomet būna labai malonu ir viskas įgauna visai kitokį emocinį ir kartu, sakyčiau, intelektualinį lygį. Tuomet visi kalbamės viena kalba toje magiškoje erdvėje. Žmonės mano pasirodymo metu įžvelgia daug dalykų. Man smagu, kad garsai, sklindantys iš mano instrumento, turi galią prisiliesti prie jų širdies ir minčių. Grodamas kartais atiduodu daugiau nei turiu ir dėl to visiškai nesigailiu.
Koncertas vadinasi „ Misija tęsiasi“. Ką norite šiuo pavadinimu pasakyti?
Sausio 4 d. gyvenimas nesustoja – misija tęsiasi. Po Naujųjų metų sutikimo kviečiu visus, pailsėjusius ir nuotaikingai nusiteikusius, į lengvos, žaismingos, stilingos, nerūpestingos, atpalaiduojančios muzikos vakarą. Koncerte „Martynas Levickis: Misija tęsiasi“ skamba populiarioji muzika, žinomų popmuzikos atlikėjų dainų aranžuotės atliekamos akordeonu, pritariant gitaros, boso ir mušamųjų grupei. Šį projektą lengvai galėčiau pavadinti muzikine fiesta – jo metu leidžiu sau daugiau nei kituose pasirodymuose. O publika jo metu irgi šėlsta labiausiai!
M. Levickis tęsia savo misiją ir jau netrukus ketina sulaužyti nusistovėjusius įsitikinimus apie akordeoną, pademonstruoti jo universalumą. Temperamentingas atlikėjas, intriguojantis akordeono skambesys ir žinomiausi populiariosios muzikos kūriniai, atrodytų, tarpusavyje yra sunkiai suderinami dalykai, tačiau ne tuomet, kai tokios misijos imasi M. Levickis. Tuo įsitikinti puikią progą turėsite sausio 4 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje pasirinktu laiku – 18 val. arba 20.30 val.
Evgenijos Levin nuotrauka