Visuomenėje dažnai vartojamas posakis „atrodo, kad širdis iššoks iš krūtinės“ reiškia stiprų ar neįprastą širdies plakimą, kuris gali ne tik priversti susimąstyti apie tai, ar tinkamai rūpinamasi organizmu, bet ir sukelti nemenką išgąstį. Gydytoja Vidmantė Vilkė atskleidžia, kas gali sukelti širdies permušimus, ir paaiškina, ko reikėtų imtis, kai taip nutinka.
„Vasarą širdies permušimus patiria daugybė žmonių, tačiau tai nereiškia, kad neįprastas širdies plakimas yra natūrali ir nieko rimto neindikuojanti organizmo reakcija. Tiesa, vieniems tai iš tikrųjų gali nekelti jokios rizikos, tačiau kitiems – reikšti sudėtingas sveikatos problemas. Vis dėlto, net jeigu po kurio laiko toks plakimas praeina, tai jau yra ženklas, kad reikėtų susirūpinti savo sveikata“, – sako sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja V. Vilkė.
„Nekalti“ širdies permušimai
Anot gydytojos, viena iš dažniausiai pasitaikančių širdies permušimų priežasčių yra ūmus stresas ar nerimas. Dėl nerimo sutrikimų ar panikos atakų kenčiantys asmenys šį reiškinį patiria dažniau, mat neigiami jausmai pagreitina ir sustiprina širdies ritmą taip, lyg organizmas ruoštųsi neva gresiančiam pavojui.
„Panašų poveikį, kaip ir stresas, širdies plakimui daro intensyvios sporto treniruotės, kurios dažnai vadinamos kardiotreniruotėmis. Jų metu užsiimama itin aktyvia veikla: bėgimu, šokinėjimu per šokdynę, važiavimu dviračiu. Nors jos žinomos dėl riebalų deginimo procesų, vertėtų nenustebti, jei treniruočių metu ims stipriai plakti širdis, – ji paprasčiausiai suteikia daugiau kraujo raumenims, kad šie ištvertų intensyvumą“, – pažymi gydytoja.
Ji paaiškina, kad širdies permušimai gali būti ir kai kurių medicininių preparatų ar medikamentų šalutinis poveikis. Įvairūs antibiotikai, inhaliatoriai, antipsichoziniai vaistai ar net paprasčiausi vaistai nuo peršalimo gali sukelti nemalonų virpesį širdies plote. Todėl, prieš vartojant bet kokius vaistus, būtina pasitarti su gydytoju.
„Pasikeitęs širdies plakimas gali būti nulemtas ir įvairių žalingų įpročių. Tarkime, nikotinas bei alkoholis pakelia kraujo spaudimą, taip natūraliai pagreitindamas plakimą, – vieniems užtenka vos vienos cigaretės ar vieno gėrimo, kad būtų jaučiamos pasekmės. Narkotinės medžiagos irgi daro itin didelę žalą širdžiai – vartojant kai kurias jų rūšis pamažu yra pats širdies raumuo“, – įvardija V. Vilkė.
Vitaminų ir mineralų svarba
Gydytoja teigia, jog stiprų širdies plakimą gali sukelti ir kai kurių vitaminų, mikroelementų trūkumas. Pavyzdžiui, kalis – itin svarbus gerai širdies ir kraujagyslių veiklai palaikyti. Jo trūkstant, gali ne tik pasireikšti širdies permušimai, bet ir išsivystyti aritmija – širdies ritmo sutrikimas. Vis dėlto kalio papildų padauginti nereikėtų.
„Kad ir kaip naudingas būtų kalis, per dideli jo kiekiai gali nemenkai užnuodyti organizmą, tad prieš vartojant kalio papildus būtina atlikti kraujo tyrimus, kurie parodys, kiek kalio organizmui reikia. Per didelės dozės ne tik sutrikdys virškinimą, bet ir sukels nenormalius širdies ritmo pokyčius, kurie kai kuriais atvejais gali būti lemtingi“, – pasakoja gydytoja.
V. Vilkė pažymi, jog magnis taip pat atlieka ryškų vaidmenį širdies darbui – jis reguliuoja širdies ritmą, kraujo spaudimą, cukraus kiekį kraujyje ir atlieka daugybę kitų svarbių funkcijų. Žmonėms, kurie skundžiasi magnio deficitu, dažnai pasireiškia širdies permušimai, nuovargis, raumenų silpnumas ar mėšlungis kojose.
„Kuo mažesnis magnio lygis žmogaus organizme, tuo didesnė rizika kyla susidurti su įvairiomis širdies būklėmis ar ligomis, įskaitant ir aritmiją. Vasarą ypač paūmėja širdies permušimai, nes kartu su prakaitu pasišalina ir magnis. Panašiai širdžiai svarbus ir kitas elementas – kalcis. Jis stiprina širdies funkcijas, reguliuoja kraujo krešėjimo procesus, padeda išvengti krešulių. Vis dėlto būtina pažymėti, kad vartojant šių dviejų elementų maisto papildus patartina tai daryti ne vienu ypu, o bent kelių valandų skirtumu“, – papildo gydytoja.
Kada būtina kreiptis į specialistą?
Gydytoja pabrėžia, jog širdies permušimai, net jeigu jiems įtaką daro stresas, sportas ar žalingi įpročiai, visuomet turėtų būti aptarti su gydytoju. Jis ne tik pasidomės gyvenimo būdu, šeimos ir asmenine ligos istorija, bet ir atliks reikiamus tyrimus, kad išsiaiškintų, ar tai nekelia didesnės rizikos.
„Svarbu įvardyti, kad stiprus širdies plakimas gali slėpti ir kai kurias rimtas su širdies ritmo ar kitais širdies ir kraujagyslių sutrikimais susijusias būkles, kurioms gydyti reikia specialių medikamentų. Svarbu nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, paklausęs esminių klausimų, nusiųs atlikti EKG, kraujo tyrimų, o esant reikalui – į kardiologo konsultaciją. Specialistas prireikus atliks echokardiografiją arba Holterio monitoravimą“, – sako V. Vilkė.
Į gydymo įstaigą skubiai reikia kreiptis tada, kai širdies permušimus lydi tokie simptomai kaip krūtinės skausmas ar sunkumas, kvėpavimo sutrikimai, galvos svaigimas ar prarandama sąmonė.