Per rugsėjo 17 d. surengtą studentų atstovų ir aukštojo mokslo ekspertų susitikimą pristatyta Lietuvos studentų sąjungos pozicija dėl gerai besimokančio piliečio sąvokos apibrėžties. Susitikime dalyvavo Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Orinta Leiputė bei Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas.
Šiuo metu Seime yra pateikta Mokslo ir studijų įstatymo pataisa, siūlanti gerai besimokančiais laikyti studentus, kurių akademinių rezultatų vidurkis yra geresnis nei septyni. LSS griežtai prieštarauja šiam siūlymui. Dar pavasarį LSS atlikta apklausa atskleidė, kad didžioji dalis studentų teigia, jog skirtingose aukštosiose mokyklose bei skirtingose studijų programose pažymio „septyni“ vertė skiriasi, nes Lietuvoje nėra bendros rezultatų vertinimo kultūros. Taip pat studentų atstovai pabrėžia, kad modernus požiūris į aukštąjį mokslą Vakarų šalyse daugiau siejamas su studentų įgyjamomis kompetencijomis, o ne su jų įvertinimu balais.
„Problema dėl „gerai besimokančio piliečio“ sąvokos apibrėžimo sprendžiama jau kelerius metus. Bendras sutarimas nėra rastas, o diskusijos apie balą, ar gerai besimokantis, studentas yra tas, kuris mokosi vidurkiu 7 ar 8, ar 7,01 ir taip toliau, mus stumia į aklavietę. Pastebime aiškų inovatyvių idėjų ir modernaus požiūrio į aukštąjį mokslą trūkumą. Atrodo, kad sprendimą, lemsiantį būsimų ir esamų studentų ateitį, norima priimti kuo skubiau, nepaisant nei pačių studentų nuomonės, nei elementarių racionalumo principų. Siekdami studentams palankiausio sprendimo pristatome naują sąvokos apibrėžtį, kuria ne vienoje Vakarų Europos valstybėje grindžiamas aukštojo mokslo finansavimas“, – sako LSS prezidentas P. Baltokas.
Ne pažymys, o kompetencijos
Studentų atstovai siūlo Lietuvoje diegti kitokį požiūrį į aukštojo mokslo finansavimą ir gerai besimokančio piliečio sąvoką sieti ne su konkrečiu pažymiu, o su studentų kompetencijomis.
„Pagrindinis studijų tikslas yra suteikti studentams žinių ir kompetencijų, kurias jie vėliau galės pritaikyti sėkmingai integruodamiesi į darbo rinką. Ko gero, retas darbdavys tikrina studento pažymių vidurkį ir pagal tai pasirenka darbuotoją. Aukštoji mokykla išduodama diplomą garantuoja darbdaviui ir valstybei, kad šis asmuo turi atitinkamas žinias ir įgūdžius srityje, kurioje studijavo. Todėl geru studentu turėtume laikyti tokį studentą, kuris per semestrą ar metus įvykdo studijų programoje numatytus studijų siekinius, t. y. įgyja reikalaujamas kompetencijas. Manome, kad siūlomo modelio išraišką atspindėtų tokia sistema, kai per pusmetį studentas sėkmingai įgyvendina numatytus 24 kreditų, o per metus – 48 kreditų reikalavimus“, – sako P. Baltokas. Susitikime dalyvaujanti Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė taip pat pabrėžė studijų kokybės svarbą studijų procese.
„Mūsų siūloma apibrėžtis visiškai nauja Lietuvoje, tačiau panašus modelis egzistuoja Danijoje. Lietuvos studentų sąjunga tiki, jog tai yra tinkamas būdas eiti naujos studijų kokybės sampratos bei į studentą orientuoto mokymosi link. Apibrėžtys visiškai atitinka Bolonijos procesą ir jo pagrindinius teiginius, kurie kalba apie į studentą orientuotą mokymą ir kompetencijų svarbą jo tolesnei karjerai. Tokia apibrėžtis neprieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimams“, – sako P. Baltokas.
Savo ruožtu Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas ir VGTU rektorius A. Daniūnas teigia, kad visiems tinkantį rotacijos modelį rasti bus sudėtinga, tačiau pripažįsta, jog gerai besimokančio studento sąvokos siejimas su vienu konkrečiu pažymiu yra ydingas. „Kiekvienoje aukštojoje mokykloje vertinimo kultūra skiriasi, taip pat skiriasi skirtingų studijų sričių vertinimai, tad vieno pažymio įvedimas kurtų nelygias sąlygas skirtingose studijų srityse studijuojantiems studentams“, – sako A. Daniūnas.
Pasak Seimo narės Orintos Leiputės, vertinimas pažymiu yra subjektyvus, tačiau Seimas turi priimti sprendimą dėl rotacijos, nes dėl per ankstesnę Seimo sesiją nepriimto sprendimo šiandien susidarė situacija, kai studentai, pasiekę gerus studijų rezultatus, neįvykus rotacijai neteko galimybės pereiti į valstybės finansuojamas vietas.
Žalai atlyginti reikės pusės milijono eurų
Rugpjūčio 21 d. Lietuvos studentų sąjunga kreipėsi į aukštąsias mokyklas prašydama išsiaiškinti, kiek studentų dėl susidariusio teisinio vakuumo ir nevykusios rotacijos aukštosiose mokyklose neteko galimybės pereiti į valstybės finansuojamas vietas.
P. Baltokas teigia, kad tokia situacija susidarė dėl praėjusiais metais lapkričio mėn. priimto Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriame pripažinta, jog šiuo metu LR mokslo ir studijų įstatyme apibrėžta rotacija neatitinka Konstitucijos. „Tada Konstitucinis Teismas aiškino, kad studentai, besimokantys vidurkiu 5,6 ar 6,4, negali būti vadinami gerai besimokančiais piliečiais, o Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta tvarka, kad studijų krepšelio netenka studentai, besimokantys 20 proc. prasčiau nei kurso vidurkis, sudarė tokias galimybes“, – situaciją komentuoja P. Baltokas.
Pasak LSS prezidento, praėjusioje Seimo sesijoje nepriėmus sprendimo dėl naujos rotacijos tvarkos susidurta su situacija, kad šiuo metu universitetuose yra apie 300 studentų, kurie, jei rotacija būtų vykusi, būtų užėmę valstybės finansuojamas vietas.
„Mūsų skaičiavimais, reikės apie pusės milijono eurų siekiant, kad studentams, kurie turėjo gauti valstybės finansuojamas vietas, būtų apmokėta studijų kaina. Pinigai dideli, džiugu, kad Seimas įpareigojo Švietimo ir mokslo ministeriją ieškoti finansų žalai kompensuoti, o mums belieka tikėtis, jog pinigai bus rasti ir studentams neteks kentėti dėl teisinio reglamentavimo spragų“, – teigia P. Baltokas.
Lietuvos studentų sąjungos inf.