Beatodairiškas švarinimasis namuose, ypač jei naudojamos didelės koncentracijos cheminės priemonės, gali būti viena svarbių alergijos priežasčių. Taip teigia vis daugiau pasaulio mokslininkų. Išeitimi gali tapti požiūrio į kovą su blogosiomis bakterijomis keitimas: užuot naudojus cheminį ginklą, siūloma taikyti išstūmimo taktiką ir naudoti gerąsias bakterijas – probiotikus.
Higienos hipotezė
Vadinamoji higienos hipotezė, kad santykinai nedidelis nesisaugojimas nuo mikrobų ankstyvoje vaikystėje apsaugo kūną nuo alergijų, buvo iškelta jau anksčiau, tačiau pastaruoju metu skirtingose šalyse vykdomi tyrimai leidžia ją patvirtinti.
Daktaras Guy Delespesse iš Monrealio universiteto nerimauja dėl to, kad šiuolaikinės gyvenimo sąlygos, kai ribojamas kontaktas su patogeninėmis bakterijomis, taip pat ardo virškinimo sistemos naudingą bakterinę florą. Šios gerosios bakterijos ne tik gerina virškinimo procesą, bet ir moko imuninę sistemą atsako į infekcijas.
Pasak medicinos skyriaus profesoriaus, pastebimas atvirkštinis ryšys tarp higienos lygio ir alergijų bei autoimuninių ligų atvejų. Per trisdešimt metų alergijos susirgimų Vakarų Europoje padaugėjo 20 procentų. 1980 metais šis rodiklis sudarė 10 procentų, o dabar jis padidėjo net iki 30 procentų.
Mokslininkai teigia, kad kuo sterilesnėje aplinkoje auga vaikas, tuo didesnė tikimybė, kad jis sirgs alergija ar imuninėmis ligomis. Medikai tvirtina, kad vaikai gali sirgti cukriniu diabetu bei išsėtine skleroze.
Panašius rezultatus parodė ir JAV mokslininkų komandos tyrimas. Nustatyta, kad ant odos gyvenančios normalios bakterijos sukelia procesą, kuris nestipriai susižeidus padeda išvengti uždegimo. Bakterijos sumažina perdėtas imunines reakcijas, dėl kurių įdrėkstos ar įpjautos odos vietos gali sutinti.
Blogosios ir gerosios bakterijos
Mūsų aplinka – tai daugybė mikroorganizmų. Žurnale „Indoor Air“ teigiama, kad vos vienas patalpoje esantis žmogus kas valandą orą papildo 37 mln. bakterijų. Tyrimai rodo, kad sveiko žmogaus organizme egzistuoja ir sugyvena trilijonai įvairių mikrobų, o virškinamajame trakte knibžda daugybė skirtingų bakterijų. Dauguma šių organizmų padeda mums išlikti sveikiems. Kai kurie mikroorganizmai atlieka naudingą darbą, pvz., padeda virškinti riebalus, sukuria tam tikras naudingas medžiagas, kovojančias su uždegimais ir t. t., dauguma yra neutralūs. Tačiau beveik kiekvienas žmogus priglaudžia ir nedidelį kiekį žalingųjų bakterijų, vadinamųjų patogenų, kurie sukelia infekcijas. Aplinkoje esantys žalingieji mikroorganizmai trukdo augti augalams, mažina derlingumą, sukelia gyvulių infekcijas ir t. t. Iki šiol mokslas daugiausia tyrinėjo žalingąsias bakterijas ir ieškojo priemonių joms išnaikinti.
Buvo sukurta įvairiausių cheminių priemonių. Jas beatodairiškai naudojant blogosioms bakterijoms naikinti kartu buvo pražudoma ir didžioji dalis gerųjų bakterijų bei suardoma imuninė sistema. Gyvūno, augalo ir bet kurių kitų gyvų organizmų atsparumas ligoms buvo silpninamas ar sunaikinamas.
Tik pastaruoju metu karo su patogeninėmis bakterijomis fronte vietoje cheminio ginklo imti naudoti kiti ginklai – probiotikai. Draugiškosios, arba gerosios, bakterijos (probio reikšia „už gyvenimą“) turi vieną puikią savybę – užpildydamos mūsų gyvenimo aplinką jos paprasčiausiai išstumia patogeninius organizmus ir neleidžia jiems daugintis bei plisti, šiems nebelieka tam palankios terpės.
Gyvenimo be bakterijų pavojai
Žmogaus imuninė sistema yra sudaryta iš ląstelių, organų ir cheminių medžiagų, kovojančių su infekcijomis, kurias sukelia į organizmą patenkančios svetimos medžiagos, bakterijos, virusai. Tačiau kad imuninė sistema tinkamai funkcionuotų, ji turi „mokytis mūšyje“ – susidurti su bakterijomis ir jas nugalėti.
Kai cheminėmis medžiagomis išdeginama viskas aplinkui, vaikai susiduria su per mažu kiekiu mikrobų, todėl imuninė sistema turi mažiau galimybių mokytis atskirti pavojingas bakterijas nuo nepavojingų dalykų, pavyzdžiui, žiedadulkių. Pakinta imuninės sistemos reakcija į svetimas medžiagas, į kurias ji reaguoti neturėtų, arba net į savo organizmo elementus. Taigi be savo pagrindinio darbo likusi imuninė sistema pradeda pulti mus pačius.
Yra ir dar viena cheminio ginklo naudojimo namuose problema: stiprios koncentracijos medžiagos, kuriomis siekiant momentinio efekto valoma namuose, pačios neretai sukelia alergines reakcijas. Mokslinių tyrimų apžvalgoje, kurią užsakė Europos aplinkos agentūra, teigiama, kad hormonų sistemą ardančios cheminės medžiagos gali būti vienas veiksnių, lemiančių akivaizdžiai padidėjusį sergamumą daugeliu ligų.