„Nemačiau, kaip užaugo mano vaikai. Esu dėkingas savo žmonai, kad ji manęs nepaliko“, – LRT televizijos laidoje „Gyvenimas“ prisipažįsta legendinis treneris Vladas Garastas. 83 metų vyras neslepia, kad dažniau nei šeimos gerovę jis rinkdavosi darbą salėje ir liejo prakaitą dėl oranžinio kamuolio dievų pergalių.
Namų duris žurnalistams atvėręs Vladas Garastas išdidžiai rodė trofėjų pilną kambarį, jo žmona Irena – ant sienų iškabintas vaikų ir anūkų nuotraukas. Sutuoktinį moteris namie matydavo retai, todėl visus keturis namų kampus laikė viena. „Vaikai, pamatę skrendantį lėktuvą, visada klausdavo: „Ar tai tėtis grįžta?“ – prisimena ponia Irena. Vis dėlto širdį glosto vyro žodžiai, kad laimingos šeimos garantas buvo jos kantrybė.
V. Garastas, išugdęs Arvydą Sabonį, Valdemarą Chomičių, Sergejų Jovaišą, Rimą Kurtinaitį ir daug kitų garsiausių visų laikų krepšininkų, atskleidė ir ne vieną krepšinio užkulisių paslaptį. Kaip jis mokė aukštaūgius sportininkus nepasiduoti gerbėjų pagundoms ir gynė juos, kai kažkas baksnojo pirštu, esą lietuvių krepšininkai – tikrų tikriausi komersantai. „Taip, iš tolimų kelionių jie parsiveždavo džinsų, magnetofonų, kompiuterių, bet koks tai nusikaltimas? Visada sakiau: „Ko lyginat magnetofoną su skraidančia lėkšte?“ Jie buvo mūsų šalį garsinančios žvaigždės, todėl tokios smulkmenos jiems tikrai turėjo būti atleidžiamos“, – atviravo Vladas Garastas.
Trenerio tikslas – turėti ne tik šaltus nervus, bet ir geležinę kantrybę, išmanyti psichologiją, – įsitikinęs krepšinio strategas, kuris tiek salėje, tiek už jos ribų buvo pakliuvęs į ne vieną sudėtingą situaciją. Visais krepšininkais jis rūpinosi tarsi savo vaikais – žinojo jų paslaptis, barė, guodė, patarė, šventė drauge.
Vlado žmona Irena su vyro aistra krepšiniui niekada nekonkuravo – juk juodu taip pat suvedė sportas, todėl moteris sutuoktinį visada stengėsi palaikyti. Gal tik tikėjosi, kad, prieš ketverius metus jam pasitraukus atokiau nuo didžiojo sporto, atsiras daugiau laiko tik jiedviem, bet… klydo.
Išskirtinis krepšinio legendos Vlado Garasto interviu – laidoje „Gyvenimas“ su Edvardu Žičkumi.