Su darbo santykiais susijusių mokesčių ir įmokų vengimas – vienas iš dažniausiai pasitaikančių šešėlinės ekonomikos reiškinių. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI), siekdama sumažinti vieną iš rizikų, kurios poveikis biudžeto pajamoms yra didelis, bei norėdama kuo mažiau trukdyti sąžiningus mokesčių mokėtojus, daugiau nei dešimt metų taiko modelį „Įspėjau – pasirink“. Nuo 2013 m. šią gerąją bendravimo su mokesčių mokėtojais praktiką perėmė ir „Sodra“ bei Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI).
VMI pastebi, kad mokesčių, susijusių su darbo santykiais, siekiama išvengti įvairiais būdais, pvz., neapskaitant viso darbuotojų dirbamo laiko, mokant darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį „vokeliuose“, dirbant nelegaliai, darbuotojus įdarbinant tariamai darbui ne visą darbo dieną ar dalį užmokesčio išmokant kaip, pvz., mokestį už transporto priemonių nuomą. Šie aspektai dažnai turi įtakos įmonėje mokamų atlyginimų vidurkiui.
Veikiant pagal „Įspėjau – pasirink“ modelį, tam tikrais kriterijais atrinktų rizikingiausių įmonių vadovai sulaukia įspėjamųjų laiškų, yra kviečiami į VMI pokalbiams. Tik tokiu atveju, kai verslininkai nesugeba pagrįsti oficialiai mokamo dažnai net mažesnio nei minimalusis atlyginimo (o tai parodo galimą „vokelių“ mokėjimo riziką įmonėse) ir nekoreguoja apskaitomo užmokesčio, sulaukia ir VMI inspektorių vizito.
„Visų pirma reikėtų pažymėti, jog pats faktas, kad mokamas minimalus ar mažesnis už jį darbo užmokestis, nėra traktuojamas kaip mokesčių vengimo įrodymas – daugelyje įmonių yra darbuotojų, dirbančių ne visu krūviu, sezoniškai, atliekančių pagalbines funkcijas ir pan. Įtarimų kyla tada, kai didžioji dalis darbuotojų, dirbančių aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą, gauna mažesnį nei minimalusis darbo užmokestį“, – sako Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė, pažymėdama, kad šio modelio taikymo privalumas – įmonės netrukdomos kontrolierių vizitų, griežtos kontrolės procedūros (patikrinimai) taikomos tik įmonei nenorint bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi.
Kauno AVMI 2016 m. išsiuntė klausimynus 1623 mokėtojams dėl darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną, ir sulaukė 1315 (81 proc.) atsakymų. Į pokalbį dėl mažo vidutinio darbo užmokesčio ir didelio ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičiaus buvo pakviesti 562 mokesčių mokėtojai. Pokalbių metu 411 (73 proc.) mokesčių mokėtojų įsipareigojo didinti oficialiai deklaruojamą darbo užmokestį arba mažinti darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną, skaičių. Atlikti veiksmai buvo rezultatyvūs – mokėtojų, kuriems taikytos prevencinės priemonės, oficialiai deklaruojama gyventojų pajamų mokesčio suma šoktelėjo apie 20 proc. Neabejotinai galima daryti išvadą, kad atlyginimas ir anksčiau buvo mokamas didesnis, tačiau jis buvo deklaruojamas ne visas ir ne už visą atlyginimą buvo mokami mokesčiai. Taigi VMI ne prašo didinti atlyginimus, o tik siekia, kad visas realiai mokamas darbo užmokestis būtų deklaruotas ir apskaitytas.
Praėjusiais metais VMI, „Sodra“ ir VDI specialistai visoje Lietuvoje stebėjo ir taikė įvairias poveikio priemones daugiau nei 6000 juridinių asmenų. Palyginus šiose įmonėse dirbančių ir minimalųjį atlygį gaunančių darbuotojų skaičius 2016 m. pradžioje ir pabaigoje, pastebima, kad jų sumažėjo 6,67 proc., per tą patį laikotarpį šalies mastu tokių darbuotojų sumažėjo 2,66 proc. Vidutinis darbo užmokestis kontroliuotose įmonėse, palyginti su 2015 m. IV ketvirčiu, išaugo 23,63 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu visose Lietuvos įmonėse vidutinis darbo užmokestis augo 10,15 proc.
„Šiais metais ypatingas dėmesys skiriamas įmonėms, kurių mokamo darbo užmokesčio vidurkis yra mažesnis nei kitų tam tikroje savivaldybėje ta pačia veikla besiverčiančių įmonių atlyginimų vidurkis. Šioje srityje ir šiemet taip pat tęsiamas sėkmingas bendradarbiavimas su „Sodra“ ir VDI“, – sako Kauno AVMI viršininkė J. Stankienė, pažymėdama, kad, atlikus analizę, atrinktiems juridiniams asmenims jau išsiųsti individualūs laiškai, kuriais siekiama išsiaiškinti priežastis ir aplinkybes, dėl kurių mokamas atitinkamas atlyginimo dydis. „Esant būtinumui VMI pasiruošusi suteikti reikalingą pagalbą, susijusią su teisingu mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu“, – teigia J. Stankienė.
VMI, įgyvendindama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu jai deleguotas mokesčių administravimo funkcijas, susijusias ir su šešėlinės ekonomikos mažinimu, vertindama galimo mokesčių ir įmokų, susijusių su darbo santykiais, vengimo riziką, ypač vertina informaciją iš pilietiškų gyventojų, gautą pasitikėjimo telefonu ar kitais būdais.
Kauno AVMI primena, kad gyventojai, pastebėję galimus mokestinius pažeidimus, informaciją apie tai gali perduoti paskambinę VMI pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat elektroninėmis priemonėmis: per programėlę „Pranešk“ (https://www.vmi.lt/cms/mobiliosios–programeles) arba užpildę anketą VMI interneto svetainėje (https://www.vmi.lt/cms/stop–seseliui). Informaciją suteikusių asmenų anonimiškumas garantuojamas.